Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus, pasiūlymu šalys nebūtų įpareigojamos nustatyti konkretaus minimalaus darbo užmokesčio, tačiau siekiama remtis bendrais kriterijais jį nustatant.

„Direktyva stengiasi pateikti kriterijų ir standartų sistemą, kuri padės valstybėms narėms užtikrinti deramo minimalus užmokesčio sistemas savo valstybėse. Ji nebando nei harmonizuoti minimalių algų, nei įvesti vieningos algos Europoje, tačiau stengiasi skatinti valstybes labiau naudoti kolektyvinių derybų principą“, – BNS sakė A. Pranckevičius.

EK teigimu, šalyse, kur aktyvios kolektyvinės derybos, mažai uždirbančių darbuotojų dalis yra mažesnė, be to, mažesnė darbo užmokesčio nelygybė ir didesnė minimali alga.

„Turime didžiulę įvairovę sistemų, dėl to Europos Komisijai norėjosi (...) pasiūlyti vieningų principų sąrašą, kad visose valstybėse minimalus atlyginimas būtų sąžiningas ir deramas, kuris leistų pakilti žmonėms iš skurdo ribos. Pagrindinė bėda ir priežastis, kodėl yra ši direktyva, kad pastaruosius 10 metų matėme didėjantį skurdą ir pajamų nelygybę visoje ES“, – sakė A. Pranckevičius.

Pagal ketvirtadienį EK pasiūlytą direktyvą, kuriant bendrus kriterijus ir standartus, kiekviena valstybė turėtų skaičiuoti minimalaus darbo užmokesčio dydį atsižvelgiant ir į perkamąją galią, ir į vidutinį darbo užmokestį bei jo augimo tendencijas.

A. Pranckevičiaus teigimu, taip pat siūloma, jog valstybės narės kasmet informuotų EK apie tai, kaip socialiniai partneriai įsitraukia į kolektyvines derybas dėl minimalios algos.

Jis užsiminė, jog EK dėl minimalios algos nustatymo Lietuvai didelių pretenzijų neturi, nes ją nustatant socialiniai partneriai jau yra įtraukiami per Trišalę tarybą.

„Yra valstybių narių, kurioms ši direktyva yra daug labiau aktuali, Lietuvai bent jau iki šiol Europos Komisija neturėjo reikšmingų kritinių pastabų dėl minimalaus atlyginimo sistemos“, – sakė A. Pranckevičius.

Šiuo metu 21 ES šalyje minimalusis darbo užmokestis nustatytas teisės aktais, o šešiose narėse (Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje) jo apsauga užtikrinama kolektyvinėmis sutartimis.

Komisijos pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)