"Reikia paspartinti derybas, kad nauji mechanizmai galėtų pradėti veikti 2013 metų pradžioje", - sakė Pija Arenkildė Hansen.
ES lyderiai birželį nusprendė judėti labiau centralizuotos bankų priežiūros link. Tai buvo dalis platesnio susitarimo, pagal kurį lėšos iš naujojo nuolatinio euro zonos gelbėjimo fondo, Europos stabilumo mechanizmo bankams gali būti teikiamos tiesiogiai, o ne per vyriausybes.
Pagrindinis klausimas yra, ar svarbiausio prižiūrėtojo vaidmuo atiteks Frankfurte įsikūrusiam Europos centriniam bankui (ECB), ar Londone esančiai Europos bankininkystės institucijai.
P. Arenkildė Hansen pažymėjo, kad ECB vaidins svarbiausią vaidmenį, ypač turint omenyje bankus, veikiančius euro zonoje. Tačiau ji pridūrė, kad reikia rasti pusiausvyrą 10-čiai euro zonai nepriklausančių valstybių, ypač Didžiajai Britanijai.
Anonimu panorėjęs likti AFP šaltinis ES sakė, kad reikia rasti sėkmingą kompromisą, kad Didžioji Britanija nepanorėtų "nusišalinti".
Taip pat neaišku, kas prižiūrės euro zonos bankus, kurie turi interesų euro zonai nepriklausančiose dalyse, tokiose kaip Londonas, kuris yra Europos finansų centras.
