Šiomis priemonėmis Komisija siekia vykdyti Tarybos veiksmų planą, kad išspręstų didelio neveiksnių paskolų skaičiaus problemą ir užkirstų kelią galimam tolesniam jų kaupimuisi. Juo papildomos nuolatinės valstybių narių, priežiūros institucijų, kredito įstaigų ir ES pastangos, dėl kurių daugelio bankų neveiksnių paskolų skaičius pastaraisiais metais įvairiose ES šalyse sumažėjo, nurodoma EK pranešime.
Nepaisant to, kad padaryta didelė pažanga, dar daug reikia nuveikti, kad būtų išspręsta likusių neveiksnių paskolų ir galimo tolesnio jų kaupimosi problema.
Šiandien pateiktų priemonių tikslas – sukurti ES bankų sektoriui dar tvirtesnį pagrindą ateities kartoms, kad bankai būtų stiprūs ir galėtų atlikti būtiną vaidmenį finansuojant ekonomiką ir remiant augimą. Šis rinkinys papildo kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiklą ir yra esminis žingsnis kuriant bankų sąjungą – tai vienas iš neatidėliotinų prioritetų, dėl kurių ES vadovai susitarė, kad sustiprintų Europos ekonominę ir pinigų sąjungą.
„Europa ir jos ekonomika atgauna jėgas, todėl ji turi pasinaudoti šiuo postūmiu ir imtis sparčiau mažinti neveiksnias paskolas. Tai būtina siekiant toliau mažinti riziką Europos bankų sektoriuje ir didinti jo atsparumą. Turėdami mažiau neveiksnių paskolų savo balansuose, bankai galės daugiau skolinti namų ūkiams ir įmonėms. Mūsų pasiūlymai grindžiami pastaraisiais metais padaryta didele rizikos mažinimo pažanga ir turi būti neatsiejama bankų sąjungos kūrimo – rizikos mažinimo ir rizikos pasidalijimo priemonėmis – dalis“, – sakė už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.
EK paskelbtomis priemonėmis siekiama keturių pagrindinių tikslų: užtikrinti, kad bankai atidėtų lėšų rizikai, susijusiai su ateityje teiksimomis paskolomis, kurios gali tapti neveiksnios, padengti; skatinti antrinių rinkų, kuriose bankai galėtų parduoti savo neveiksnias paskolas kredito valdymo įmonėms ir investuotojams, kūrimą; palengvinti skolų išieškojimą, papildant 2016 m. lapkričio mėn. pateiktą pasiūlymą dėl nemokumo ir įmonių restruktūrizavimo; padėti valstybėms narėms restruktūrizuoti bankus, jei jos to nori, pateikiant neprivalomas gaires – turto valdymo bendrovių steigimo planą arba kitas priemones, kuriomis sprendžiami neveiksnių paskolų klausimai.
Pastaraisiais metais ES bankų sektoriaus rizika gerokai sumažėjo. Nuo 2014 m. bankai, prižiūrint Europos Centriniam Bankui, pritraukė 234 mlrd. eurų papildomo kapitalo ir turi kur kas geresnes likvidumo atsargas. Šį rezultatą pavyko pasiekti dėl svarbių reguliavimo priemonių, kurios jau priimtos ir bus dar labiau sugriežtintos 2016 metų lapkritį Komisijos pasiūlytu Bankų rizikos mažinimo rinkiniu. Tačiau nors padaryta didelė pažanga, neveiksnios paskolos yra vienas iš svarbiausių išlikusių rizikos veiksnių Europos bankų sistemoje.