aA
Į Lietuvoje organizuojamą Baltijos šalių investuotojų forumą atvykstanti Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato Bendrosios rinkos valdymo direktorato vadovė Emer Daly tikina, kad Lietuva, kaip ir kitos mažosios Europos Sąjungos (ES) valstybės, turėtų pranašumo ieškoti ne išlaikydami žemus atlyginimus, bet tobulindama technologijas ir užtikrindama palankią verslo aplinką.
Emer Daly
Emer Daly
© Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvoje viešėsianti Europos Komisijos atstovė pastebi, kad jos gimtoji Airija ir Lietuva turi daug panašumų, o abi šalis neraminanti emigracija vieną dieną taps teigiamu reiškiniu.

- Esate Airijos pilietė. Kokius matote panašumus tarp Airijos ir Lietuvos rinkos Europos Sąjungos kontekste?

- Abi valstybės yra gana panašios. Visų pirma – tai dydžiu. Tiek Lietuva, tiek Airija yra pakankamai mažos. Airija turi apie 4,5 mln. gyventojų, Lietuva – apie 3 mln. Esame mažos dydžiu, be to, mūsų istorija yra gana panaši. Manau, kad istorija suformavo tai, kaip mes save matome ir jaučiame aplinką. Ir Lietuva, ir Airija išgyveno tokį laikotarpį, kai buvo mažos valstybės didelių valstybių šešėlyje.

Kaip ES šalys, esame labai optimistiškai nusiteikę žiūrint į ateitį, siekiant pokyčių ir būnant lankstiems. Manau, kad didesnėms ES valstybėms yra daug sunkiau pasikeisti ar prisitaikyti.

Kalbant apie kultūrinius dalykus, esame katalikų šalys. Tai taip pat formuoja mūsų elgseną.

Airija taip pat turi ilgą emigracijos istoriją. Tai rodo, kad giliai kraujyje esame lankstūs ir tai gali būti itin naudinga valstybei.

- Ar dėl emigracijos Airija daugiau išlošė ar pralaimėjo?

- XIX a. viduryje Airija kentė nuo bado, žmonės turėjo tik du pasirinkimus – likti ir mirti arba palikti šalį. Tuo metu tai buvo neigiamas reiškinys. Bet vėliau emigrantai pradėjo grįžti į šalį ir atvežti naujas idėjas, verslus. Pasaulis vis labiau mažėjo ir grįžti į namus darėsi vis lengviau.

Iš pradžių šalis pajautė atvežamų pinigų teigiamas pasekmes. Vėliau pradėjo jausti ir grįžtančių žmonių įtaką.

Nuo 2007 m. labai daug jaunų airių vėl pradėjo palikinėti savo šalį, tačiau jie į tai žiūri ne kaip į negatyvų procesą: jie žino, kad pasimokys, įgaus naujų idėjų ir grįš. Aš juos vadinu „bumerango“ karta.

- Lietuva ES jau nuo 2004 m., tačiau gyventojai nuolat skundžiasi, kad nejaučia vienos ekonominės sąjungos teigiamų pasekmių. Kaip yra iš tiesų?

- Jūs jas patiriate, gal tik jų nejaučiate. Kai prisijungėte prie ES, gavote priėjimą prie didesnės ir laisvesnės rinkos. Su savo žemomis kainomis esate išskirtinai konkurencingi.

Aišku, 2007 m. prasidėjusi krizė buvo kaip uraganas ir palietė visas ES šalis, visoje Europoje žmonės jaučiasi daug vargingesni nei buvo prieš krizę.

- Įstojus į ES ir prasidėjus laisvam darbo jėgos judėjimui, Lietuva neteko daug darbuotojų. Dabar jau šnekama apie darbo jėgos trūkumą ir dairymąsi į Rytų specialistus. Juk į Lietuvą specialistai iš Vakarų vargu ar važiuos dirbti, žinant šalies atlyginimus.

- Taip, atlyginimai gal ir mažesni, bet ir kainos Lietuvoje mažesnės. Airijoje atlyginimai didesni, bet ir kainos yra vos ne dvigubai didesnės nei Lietuvoje. Manau, kad žiūrint iš šio taško, žmonės turėtų galvoti apie bendrą vaizdą, o ne tik į atlyginimus.

Grįžtant prie emigracijos, Airijoje irgi buvo metas, kai į emigraciją buvo žiūrima neigiamai. Dabar tai matoma kaip privalumas. Visuomet yra ciklai. Gal Lietuva yra tame etape, kai emigracija suprantama kaip blogas reiškinys, tačiau kai žmonės pradės grįžti su pinigais ir patirtimi – į tai pradėsite žiūrėti teigiamai.

- Euro zona išgyvena vieną įtempčiausių periodų savo istorijoje. Kai kurie ekonomistai pranašauja euro mirtį. Ką Jūs manote?

- Esu paprasta mirtingoji ir nemanau, kad galiu numatyti ateitį. Tačiau man atrodo, kad euras yra per svarbi valiuta, kad žlugtų. Nei Amerika, nei Didžioji Britanija, nei Kinija nenori, kad euras žlugtų.

Manau, kad šita problema bus išspręsta. Euras bus stabilizuotas ir iš krizės išeisime stipresni ir geresni. Vienintelis dalykas, kuris buvo nepakankamai atidirbtas įvedant eurą, tai jo valdymas. Būtent tai dabar ir tobulinama. Kai visa tai suveiks, vėl viskas bus gerai.

- Latvija jau garsiai kalba, kad dės visas pastangas, kad šalyje 2014 m. būtų įvestas euras. Tačiau ar esant neramumams euro zonoje, dabar geras metas keisti vietinę valiutą?

- Didžiausi euro pranašumai yra saugumas ir stabilumas. Manau, kad jei atėjus krizei Airija nebūtų buvus euro zonoje, šalis būtų bankrutavusi. Valiutos nestabilumas būdingas visoms valiutoms. Tačiau prisijungus prie euro zonos vienintelis dalykas ką praranda valstybė – galimybę vykdyti valiutos devalvaciją. Daugiau esu įsitikinusi, kad prisijungimas prie euro zonos – tai prisijungimas prie saugumo klubo.

- Į Lietuvą atvykstate dalyvauti Baltijos investuotojų forume. Gal turite patarimų, kaip Lietuva galėtų pritraukti daugiau investicijų?

- Visų pirma, svarbu sukurti aplinką, kad verslininkams būtų gera daryti čia verslą. Svarbu, mokesčiai verslui, talentinga ir paruošta darbo jėga, saugi verslo aplinka, pozityvi verslo kultūra. Reikia užtikrinti, kad taisyklės būtų visiems vienodos ir lengvai įgyvendinamos.

- Nuolat pabrėžiama, kad Lietuvos konkurencinis pranašumas – palyginus mažas darbo jėgos apmokėjimas. Ar įmanoma Lietuvai išlaikyti konkurencingumą ne vien dėl žemų atlyginimų?

- Taip. Reikia gerai išanalizuoti, kas yra gaminama ir siūloma. Reikia pasirūpinti, kad produkcija ir paslaugos būtų tobulinamos, modernios ir tuomet galės būti brangesnės. Tai būdas, kuris leidžia didinti atlyginimus ir išlaikyti didelį eksportą. Reikia kilti kokybės grandinės viršun.

Nemanau, kad sėkmė ekonomikoje slypi pigios produkcijos gamyboje. Kinija jau pamatė, kad ją pradeda lenkti kitos šalys. Taigi tai nėra kelias, kurį reikėtų rinktis. Turime eiti kitu keliu.

- Ačiū už pokalbį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Genytė-Pikčienė: Lietuvos pramonė 2020-uosius baigė aukšta nata

Nepaisant paskelbto griežto karantino, Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius praėjusius metus...

Skuodis: neįtikėtina, kad valstybės institucijos vis dar naudoja 2G ryšį

Susisiekimo ministras Marius Skuodis stebisi, kad valstybės institucijos vis dar naudoja jau ne...

Klaipėdos uoste nuskendo žemkasė, baiminamasi dėl taršos (2)

Pirmadienio rytą Klaipėdos uoste nuskendo žemkasė, pranešė Uosto direkcija. Nedelsiant...

Ekonomistai: Lietuvos BVP pernai smuko 1,3–2 proc., šiemet augs 1,8–3 proc. (5)

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) praėjusiais metais smuko 1,3–2 proc., o šiemet augs...

Nors slidinėjimo kurortai neveikia, sniego batų gamintojai nespėja vykdyti užsakymų

Dėl COVID-19 pandemijos apriboti slidininkai renkasi kuklesnį variantą – sniego batus. Niekas...

Top naujienos

Karbauskis ir Veryga nori padėti valdančiajai daugumai: išvardino ribojimus, kurių laikas atsisakyti siūlo atsisakyti baigiamųjų egzaminų laikymo (378)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir...

Dalis mokinių grįžta į mokyklas (49)

Neturintiems sąlygų mokytis namuose ar patiriantiems mokymosi sunkumų vaikams jau nuo šios...

Praėjusią parą nustatytas 541 naujas koronaviruso atvejis, mirė dar 15 žmonių mirė 60–99 metų žmonės, ištirta 3832 ėminių (269)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 541 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 15 žmonių,...

Garsusis policijos bėglys Molotkovas-Igariokas nesiliauja stebinęs: pareigūnai vėl liko kvailių vietoje (313)

Prieš kelerius metus su pagrobtu policijos pareigūnų „Kalašnikovu“ po Vilnių važinėjęs ir...

Oskaras Koršunovas. Navalnas ir Kristus (1)

Kas bendro? Abu prisikėlė iš numirusių! Tik Kristus prisikėlęs negrįžo, o Navalnas sugrįžo....

Paaiškino, kuo skiriasi koronaviruso testavimo būdai: greitieji antigeno testai atsakymą duoda per 15-20 min

Siekiant laiku diagnozuoti koronavirusą ( COVID-19 ) ir suvaldyti jo plitimą šalyje, itin svarbus...

Švietimo ir mokslo ministrė sako „stop“ skurdžioms studijoms (8)

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius...

Viceministrė užsiminė apie karantino švelninimą: kuriuos ribojimus siekiama atlaisvinti pirmiausia (355)

Karantinas Lietuvoje greičiausiai bus pratęstas, tačiau tikėtina, jog gali būti įvesti kai kurie...

The Economist | D+

Jonhsonas sėkmingą skiepų kampaniją mato kaip būtinybę: tai padėtų jam išlaikyti valdžią

Skiepų kampanija grąžintų pasitikėjimą jo valdymu ir nutildytų prieš karantiną...

Ąžuolyno parke kauniečiai įamžino nekasdienį vaizdą: tikra riestauodegių puota

Nors voverės miško žvėreliai, bet jų galima aptikti ir parkuose, miestų bei gyvenviečių...