Anot Komisijos, Lietuvos BVP augimas bus mažesnis, nei planuota anksčiau, o kainos dar labiau kils.
Dar šių metų vasarį (prieš Rusijos invaziją į Ukrainą) EK prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiais ir ateinančiais metais augs po 3,4 proc., o infliacija šiais metais sieks 6,7 proc. Nors praėjo tik keli mėnesiai, pasikeitusi geopolitinė situacija lėmė ir kitokias prognozes.
Dabar Lietuvai prognozuojamas 1,7 proc. ekonomikos augimas 2022 m. Kitais metais ekonomikos augimo tempas turėtų paspartėti iki 2,6 proc., tačiau vis tiek bus žemesnis, nei. pastarojo dešimtmečio vidutinis augimo tempas.
EK pateikti skaičiai sutampa su Finansų ministerijos prognozėmis, kuri prognozuoja 1,6 proc. BVP augimą 2022 m. Lietuvos Bankas pateikia optimistiškesnę prognozę ir vertina, kad šalies ekonomika 2022 m. augs 2,7 proc.
Šiais metais Lietuva, anot EK prognozių, yra ketvirta lėčiausiai auganti ekonomika po Suomijos (1,6 proc.), Vokietijos (1,6 proc.) ir Estijos (1 proc.) tarp visų valstybių, kurių ekonominius rodiklius apžvelgė Komisija.
Kaip teigia Komisija, Lietuvoje infliacija 2022 m. turėtų siekti 12,5 proc., 2023 m. – 3 proc.
Komisijos prognozės griežtesnės nei Finansų ministerijos ir Lietuvos Banko, kurie mano, kad infliacija atitinkamai sieks 9,8 proc. ir 10,5 proc.
Vartotojų kainos Lietuvoje auga daug sparčiau, nei anksčiau tikėjosi Komisija. Rusijos invazija į Ukrainą lėmė energijos kainų šuolį. Nors gali būti siekiama sumažinti šildymo išlaidas, elektros ir dujų kainą, šalies Vyriausybė karo padarinius galės sušvelninti tik iš dalies, vertina Komisija.
Energijos sąnaudų padidėjimas taip pat lemia ir maisto kainų kilimą. Be to, prognozuojama, kad 2022 m. paslaugų kainos augs sparčiausiai nuo 2008 m. finansų krizės laikų. Tai lemia tiek didėjanti vartotojų paklausa, tiek augančios sąnaudos.
Nedarbo lygis, anot Komisijos, turėtų išlikti stabilus – 7,1-7,2 proc.
Didesnis kainų augimas prognozuojamas visai Europai. Šių metų žiemos prognozėje Komisija tvirtino, kad 2022 m. ES infliacija sieks 3,9 proc., o 2022 m. turėtų sumažėti iki 1,9 proc. (eurozonoje 3,5 proc 2022 m. ir 3,7 proc. 2023 m.).
Pavasario prognozėje teigiama, kad infliacija pasieks visų laikų rekordą ir 2022 m. sieks 6,8 proc., o 2023 m. turėtų sumažėti iki 3,2 proc.
Ekonomikos augimas ES taip pat sulėtės – nuo žiemą prognozuoto 4 proc. 2022 m., iki 2,7 proc.
Ekonomikos augimui įtakos taip pat turės didėjančios kainos, kurios mažina namų ūkių perkamąją galią, teigia Komisija. Nepaisant to, vertinama, kad namų ūkiai yra pasirengę atlaikyti šį naują šoką, kadangi pastaraisiais metais „labai išaugo disponuojamosios pajamos ir buvo aukštas taupymo lygis“.
Europos Sąjunga siekia iki metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų, o iki 2027 metų pabaigos – būti visiškai nepriklausoma, balandžio pabaigoje paskelbtame interviu dienraščiui „Il Messaggero“ sakė ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni.
Tarptautinis valiutos fondas balandį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 m. iki 2,8% (prieš tai buvo 3,9%).
Tačiau P. Gentiloni, atsižvelgdamas į „kai kuriuos teigiamus veiksnius, paveldėtus iš antrosios 2021 m. pusės“, pavyzdžiui, labai žemą nedarbo lygį ir didelį kiekį santaupų, teigė, kad dar per anksti pasakyti, ar sulėtėjimas sukels sąstingį,
„Stagnacijos rizika taip pat labai priklausys nuo karo trukmės“, – pridūrė jis.