Tam tikra pažanga padaryta vykdant rekomendacijas dėl fiskalinių reikalų bei stiprinant žmogiškąjį kapitalą, tačiau tik nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant našumo gerinimo priemones.
Tokias išvadas antradienį skelbia EK, pristačiusi Europos Sąjungos valstybių narių ekonomikos iššūkių analizes.
„Pagrindinė žinia Lietuvai yra ganėtinai teigiama, nes žinome, kad nuo 2009 metų iki 2014 metų Lietuvos ekonomika augo po daugiau nei 3 proc. kasmet. (...) Nedarbo lygis 2016 metais sumažėjo, atlyginimai išaugo ir numatoma, kad toliau dar augs.
Taigi kontekstas yra ganėtinai teigiamas ir malonus, tačiau visuomet yra keletas bet. Vienas iš jų yra tai, jog teigiami ekonominiai rezultatai ne visur. Čia reikėtų paminėti skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris vis dar yra pakankamai aukštas ir vienas didžiausių ES“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.
Anot jo, kitas Lietuvos iššūkis yra užtikrinti spartesnį artėjimą prie Vakarų Europos valstybių.
„Lietuvos ekonomikos augimo tempai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai nedideli, mes tolstame nuo tų valstybių, o ne artėjame prie jų.
Taigi iššūkis yra išlaikyti artėjimą su Vakarų Europos valstybėmis, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui. Šį iššūkį padėtų spręsti našumo didinimas, o pagrindinės reformos ir iššūkiai susiję su švietimo sistemos kokybe, inovacijų ir investicijų skatinimu“, - kalbėjo M. Vaščega.
Praėjusių metų gegužę EK paskelbtose ES šalims skirtose rekomendacijose siekiant padidinti našumą, EK pirmą kartą rekomendavo Lietuvai gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas, be kita ko, plėtojant alternatyvius finansavimo šaltinius.