aA
Užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą. Siekti, kad mažėtų socialinė atskirtis ir teigiamą ekonominį poveikį pajustų visi.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tokie pagrindiniai iššūkiai Lietuvai įvardijami Europos Komisijos (EK) pristatytoje 2017 m. Lietuvos ekonomikos iššūkių analizėje. Joje visapusiškai išanalizuoti šalių ekonomikos iššūkiai.

Anot EK atstovybės Lietuvoje, tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Tokias ataskaitas EK pristatė kiekvienai ES valstybei narei.

„Tai vienas išsamiausių analitinių dokumentų apie Lietuvos ekonominę padėtį. Tarsi rentgenas. Visgi tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, rekomendacijos, kuriomis galima pasinaudoti rengiant reformas“, - sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Pasak A. Pranckevičiaus, ataskaita daug šviesesnė nei pernai metų.

„Vis dėlto Europoje pernai metai buvo geriausi metai nuo 2008-ųjų. Drastiškai mažėjo nedarbas. Lietuvoje taip pat nedarbas krito iki lygmens, buvusio prieš globalią finansų krizę. Eksportai didėja“, - komentavo A. Pranckevičius.

Arnoldas Pranckevičius
Arnoldas Pranckevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Deja, skurdas, nelygybė ir atskirtis Lietuvoje lieka viena didžiausių Europoje, pažymėjo EK atstovybės vadovas.

Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega pritarė, kad skurdo ir atskirties lygmuo lieka didžiausiu skauduliu.

„Sumažėjo žmonių, kuriems gresia skurdas, ir tų, kurie patiria didelį nepriteklių. Pirmą kartą nuo 2008 m. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, padaryta kitų žingsnių. Šios reformos leis šiek tiek sumažinti nelygybę, bet problema yra gili. Reikia daugiau priemonių, kurios padėtų gerinti padėtį“, - kalbėjo M. Vaščega.

Pasak jo, mažėjantis darbingų gyventojų skaičius yra didelis iššūkis - reikia galvoti, kaip įtraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių, kurie dabar į ją dėl kažkokių priežasčių nepatenka, didinti suaugusiųjų švietimo prieinamumą.

„Atsirandant spaudimui darbo rinkoje, trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, atlyginimai augs. Todėl svarbu didinti darbo našumą. Tai savo ruožtu mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą. Dėl to reikia didinti investicijas, gerinti sąlygas inovacijoms“, - vardijo M. Vaščega.

ES pateiktoje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad pernai ekonomikos augimas įgavo pagreitį ir pasiekė 3,8 proc., užimtumas pasiekė rekordines aukštumas, nedarbas toliau mažėja. Manoma, kad šiemet ir kitąmet ekonomikos augimas tęsis ir atitinkamai sieks 2,9 ir 2,6 proc.

Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva siekia, jog teigiamą ekonominį poveikį pajustų visi, ir ėmėsi stiprinti socialinės apsaugos sistemą, tačiau didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis.

„Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, bet darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu bei tvarkyti švietimo sektorių“, - teigiama ataskaitoje.

Neigiamas demografines tendencijas lemia didelė emigracija, be to, padėtį blogina prasti sveikatos priežiūros rezultatai, rašoma ataskaitoje.

EK vertinimu, didžiausi iššūkiai Lietuvai išlieka užtikrinti įtraukų augimą ir padidinti investicijas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.

Skurdą mažinti siūlo ir didinant išmokas, ir pasitelkiant mokesčius

Lietuvoje nelygybė ir skurdas tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai yra riboto mokesčių sistemos progresyvumo, didelių žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo skirtumų ir neadekvačios išmokų sistemos padarinys, vardijama Europos Komisijos (EK) parengtoje Lietuvos ekonominės padėties ataskaitoje.

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje skurdo lygis, ypač pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų, bedarbių ir vienišų tėvų, vis dar gerokai viršija ES vidurkį. Bendros išlaidos socialinei apsaugai yra nedidelės, palyginti su kitomis ES šalimis, o mažos mokestinės pajamos riboja finansinius išteklius, kurie galėtų būti skirti tvaresnėms reformoms. Didelę nelygybę ir prastą mažas pajamas gaunančių asmenų padėtį taip pat lemia silpnos profesinės sąjungos bei didelis kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas darbo rinkoje.

M. Vaščega Eltai sakė, kad šios EK įžvalgos nebūtinai tiesiogiai reiškia, kad Lietuvoje reikėtų didinti socialines išmokas, ir tai išspręstų skurdo ir atskirties problemas.

EK įvardijo pagrindines Lietuvos problemas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Visada galime žiūrėti, kaip daro kitos šalys, kas jose pasiteisino, kas - ne. Vieno aiškaus atsakymo nėra, bet gali būti priemonių paketas, kuris gali padėti. Visų pirma tai priemonės, susijusios su mokesčių politika. Jose gali būti užprogramuotas skurdo ir atskirties mažinimas, kaip, pavyzdžiui, didinant neapmokestinamų pajamų dydį“, - sakė M. Vaščega.

Kitas sprendimas, pasak EK atstovybės pareigūno, yra didinti socialines išmokas.

„Tam reikalingas biudžetas, reikia ieškoti, kaip subalansuoti sistemą. Niekada negalima pamiršti ir apie tai, kad pati socialinė sistema turi išlaikyti iniciatyvas bedarbiams grįžti į darbo rinką“, - Eltai sakė M. Vaščega.

ELTA primena, kad trečiadienį pristatyta EK 2017 m. Lietuvos ekonomikos iššūkių analizė. Joje visapusiškai išanalizuoti šalių ekonomikos iššūkiai.

Anot EK atstovybės Lietuvoje, tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis, gegužę bus pateiktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos. Tokias ataskaitas EK pristatė kiekvienai ES valstybei narei.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ekspertas apie kitų metų biudžetą: gyvenimas žmonėms gerėja ir be valstybės pagalbos (3)

Kitąmet planuojamo biudžeto pajamos labiausiai turėtų didėti dėl mokestinių pajamų struktūros...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (73)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (77)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Zarasuose planuojamas viešbutis su SPA (7)

Lietuvos šiaurės rytuose esančiuose Zarasuose planuojama statyti poilsio kompleksą su...

Prancūzijos finansų ministras: „geltonųjų liemenių“ protestai – katastrofa ekonomikai (12)

„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį...

Top naujienos

Po protesto akcijos mokytojai lieka ŠMM: nuotaikos dabar kitos (495)

Prieš protesto akciją ministerijoje budintys mokytojai su ašaromis akyse kalbėjo, kad nuotaika...

Kuria naują tvarką: nepatenkinti gydytojų darbu galės reikalauti pinigų (77)

Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomas „žalos be kaltės“ modelis pacientams leistų...

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (21)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

Taupyklės ir sankcijos: kaip subyrėjo rublio ir naftos kainų ryšys (31)

Pastarąjį kartą žaliavinės naftos kainos staigiai smigo žemyn 2015 metų pabaigoje, patraukdamos...

Skvernelis nepanoro LVŽS frakcijos narių priimti į vyriausybę (62)

Nors ir nedidelė tikimybė, kaip parodė balsavimas Seime, bet, jeigu daugiausia konservatorių...

Lūžis parduotuvių lentynose: lietuviški obuoliai brangesni už bananus (71)

Šį rudenį parduotuvių lentynose pakankamai daug permainų, kurios stebina. Kinta tiek kainos, tiek...

Psichologines bėdas pripažinęs Suttonas – apie santykius su Adomaičiu ir „Instagram“ žinutes (6)

Rungtynėse Europos taurėje ir su Panevėžio „Lietkabeliu“ prastai pasirodęs Dominique‘as...

Ministras: emigracija nėra nieko blogo, mes gal kartais dramatizuojame situaciją (73)

Emigracijos patirtis yra labai sveika ir gyventojų išvykimas kartais gal per daug dramatizuojamas,...

Suskaičiavo pėsčiųjų klaidas: į perėjas su ausinėmis, neapsižvalgius ir net nesulaukus žalios (35)

Ryte skubėdami į darbus, lydėdami vaikus į mokyklas ir eidami per perėjas, beveik pusė...

Meghan Markle ir Kate Middleton nesutaria žymiai seniau, nei manyta – išdavė tam tikri ženklai, bet niekas nepastebėjo (13)

Kalbos apie Meghan Markle ir Kate Middleton nesutarimus, panašu, įgauna pagreitį. Keista, jog...