Italija, užimanti trečios pagal dydį Europos ekonomikos poziciją, jau kurį laiką atsilieka nuo bloko augimo tempų. Europos Sąjungoje (ES) Italija yra vienintelė šalis, neįskaitant Graikijos, kurios bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys nesugrįžo į lygius, pasiektus prieš 2008-aisiais smogusią finansų krizę.
Dabartinis koronaviruso protrūkis Italijos ekonominiame centre taip pat greičiausiai neigiamai paveiks šalies ekonomiką.
Tuo tarpu Vokietija dar kartą buvo paraginta paskatinti viešąsias investicijas ir padėti stimuliuoti euro zonos augimą, atsižvelgiant į didžiulį šalies biudžeto perteklių, praėjusiais metais pasiekusį rekordinę 13,5 mlrd. eurų sumą.
Italija, kartu su kitomis finansinę paramą gaunančiomis šalimis Graikija ir Kipru, patiria smarkų ekonominį disbalansą, išsiaiškino komisija, pažymėdama, kad milžiniška Romos viešoji skola, jau laikoma viena didžiausių euro zonoje, „toliau auga“.
Italijos valdžios institucijos nepadarė pažangos diegiant reformas, sumažinsiančias senatvės pensijų keliamą naštą viešosioms išlaidoms, ir neužtikrino konkurencijos mažmeninės prekybos ir verslo paslaugų sektoriuje, pabrėžė ES vykdomoji institucija.
Ankstesnioji Romos populistinė vyriausybė buvo susirėmusi su ES dėl ekonominės politikos. Centro kairiųjų vyriausybė, į valdžią atėjusi praėjusiais metais, su Briuseliu palaiko kiek geresnius santykius, tačiau jai negailima kritikos dėl nepakankamų pastangų viešajai skolai mažinti.
Tuo tarpu Vokietija padarė pažangą skatinant viešąsias ir privačias investicijas, išsiaiškino komisija. Tačiau ES ekonomikos komisaras Paolo Gentilonis sakė, kad „didelės apimties biudžeto pertekliai vis dar kelia nerimą“.
