Ukrainiečių integracija į darbo rinką

Pristatydama Lietuvos situaciją dėl Ukrainos pabėgėlių priėmimo, ministrė M. Navickienė pažymėjo, kad net 53 proc. darbingo amžiaus ukrainiečių Lietuvoje jau susirado darbą neribotam laikui. Šeši iš dešimties ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos darbą, o vienam iš 10 pavyko gauti aukštos kvalifikacijos darbą.

„Mums, kaip Europai, reikia ginti demokratines vertybes, o tai reiškia – padėti Ukrainos žmonėms, tiek pasitraukusiems nuo karo į Europos Sąjungos valstybes, tiek likusiems Ukrainoje. Tam mes turime užtikrinti gerą koordinaciją tarp visų ES valstybių ir kaip niekada likti vieningi. Lietuvoje vienas iš sėkmės faktorių – siekis, kad ukrainiečiai gyventų kuo arčiau galimų darbo vietų ir mokymo įstaigų savo vaikams. Siekdamos sudaryti galimybes mamoms ieškotis darbo, šalies nevyriausybinės organizacijos papildomai organizuoja vaikų dienos priežiūrą, veikia sekmadieninės mokyklos ukrainiečių kalba“, – posėdyje sakė ministrė.

Posėdyje pasisakęs Lodewijk Asscher, specialusis Europos Komisaro Nicolas Schmit patarėjas Ukrainos klausimams, išskyrė Lietuvos gerąją praktiką integruojant žmones į darbo rinką per Užimtumo tarnybą bei visapusišką pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos.

Ministrė M. Navickienė taip pat iniciavo Baltijos ministrų susitikimą, kuriame buvo aptarti pagalbos Ukrainai ir jos piliečiams iššūkiai bei galimi reikalingi sprendimai siekiant sumažinti energetinių kainų įtaką žmonėms. Susitikime didelio palaikymo sulaukė ministrės M. Navickienės iniciatyva tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą.

Aukštas energijos kainas mažintų bendri Europos Sąjungos veiksmai

„Šiuo visoms Europos Sąjungos šalims nelengvu metu reikia specialių priemonių, kurios padėtų rasti vieningą Europos atsaką į krizę. Pagrindinis mūsų vyriausybės tikslas – didinti žmonių pajamas, mažinti jiems tenkančią finansinę naštą dėl drastiško energijos kainų kilimo. Lietuvoje ėmėmės daugybės priemonių, reaguodami į didėjančias energijos kainas. Pavyzdžiui, kompensuojame būsto šildymo išlaidas, praplėtėme ratą žmonių, turinčių teisę į šias kompensacijas, iki 0 sumažinome 9 proc. PVM centralizuotam šildymui, siūlome įvairius pagalbos sprendimus verslui“, – posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Pasak ministrės M. Navickienės, Vyriausybė taip pat pasiūlė savanoriškų priemonių paketą verslui, viešojo administravimo institucijoms ir šalies žmonėms, kuris mažina energijos naudojimą. Apskaičiuota, kad šiomis priemonėmis galėtų pasinaudoti daugiau nei 1 mln. namų ūkių.

„Mūsų nuomone, ne mažiau svarbu ne tik įgyvendinti „kietąsias“ efektyvumo priemones, bet ir skatinti vartotojus keisti savo elgesį. Turime mokytis, kaip efektyviau naudoti energiją. Kovojant su aukštomis energijos kainomis svarbios ne tik investicijos į pastatus ir transportą, svarbus ir žmonių požiūrio pokytis“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Ministrė M. Navickienė pakvietė susirinkusius ieškoti bendrų sprendimų ir išsakė lūkestį, kad Europos Sąjungos institucijos atliktų labai svarbų vaidmenį ir padėtų spręsti aukštas energijos kainas, kurios būtų naudingos visai ES ir kiekvienai valstybei narei atskirai.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Top naujienos
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės