Pasak LB, prieš metus ESB sudarė 440,5 mln. eurų, arba 3,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai nulėmė perviršiniai paslaugų, antrinių ir pirminių pajamų balansai, kurie atsvėrė 2,2 karto sumažėjusį prekybos balanso deficitą.
„Ketvirtojo ketvirčio ESB perviršiui įtakos turėjo kitų pirminių pajamų balansas, kuris dėl išaugusių gautų ES subsidijų žemės ūkiui iš neigiamo tapo teigiamu, kapitalo sąskaitos perviršiui (327,8 mln. eurų) ir toliau įtaką darė pervedimai, gauti iš ES struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti”, – nurodo centrinis šalies bankas.
Grynasis finansinės sąskaitos investicijų teigiamas srautas, palyginti su atitinkamu 2018 metų laikotarpiu, padidėjo 14,5 proc. ir sudarė 1,2 mlrd. eurų, arba 9,3 proc. BVP.
Lietuvos bendroji skola užsieniui ketvirtojo ketvirčio pabaigoje sudarė 32,9 mlrd. eurų, arba 68,1 proc. BVP, o grynoji skola – 4,4 mlrd. eurų,arba 9,2 proc. BVP.
