Tai parodė Europos investicijų banko (EIB) apklausa, kurios rezultatai ketvirtadienį pristatyti Lietuvos banko surengtoje konferencijoje.
Pasak apklausos, apie 42 proc. Lietuvos įmonių pernai ketino investuoti mažiau nei planavo prieš pandemiją.
„Tiek Lietuvoje, tiek visoje ES pandemija labai paveikė įmonių investicinius sprendimus“, – konferencijoje sakė EIB viceprezidentas Thomasas Ostrosas.
„Nėra didelės staigmenos, kad pandemijos metu neapibrėžtumas buvo nurodytas kaip pagrindinis barjeras Europoje. Tačiau šalia nežinomybės dėl ateities, kvalifikuotų specialistų prieinamumas išliko opi problema“, – teigė jis.
Lietuvos įmonių apklausos rezultatus pristatęs EIB ekonomistas Kevinas Korneris sakė, kad per 40 proc. įmonių kaip didelį barjerą investicijų planams nurodė pandemijos sukeltą neapibrėžtumą.
Tuo metu antroje vietoje liko aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas, kurį kaip esminį ribojantį veiksnį įvardijo kiek mažiau nei 40 proc. įmonių.
„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą kaip problemą ypač mato gamybos sektorius, kuriame tai identifikavo 83 proc. įmonių“, – sakė K. Korneris.
Tarp kitų ribojančių veiksnių Lietuvos įmonėms yra verslo ir darbo rinkos reguliavimas, produktų ar paslaugų paklausos nepakankamumas, energijos išlaidos, finansavimo prieinamumas.
Lietuvoje – ryški finansavimo nepakankamumo problema
EIB apklausa parodė, kad Lietuvoje vienu didžiausių ribojančių veiksnių yra išorinis finansavimas.
„Mūsų apklausa rodo, kad įmonės Lietuvoje yra daug mažiau optimistiškesnės dėl išorinio finansavimo prieinamumo nei ES vidurkis. Įmonių, kurios teigia esančios apribotos dėl išorinio finansavimo trūkumo, dalis yra 14 proc.“, – sakė T. Ostrosas.
Tuo metu ES mastu apribojimus dėl finansavimo jaučia tik 7 proc. įmonių, tačiau EIB ekonominių tyrimų vadovas Pedro de Lima atkreipė dėmesį, kad ši problema išryškėjo visoje Europoje.
„Šiais metais matome suprastėjusią prieigą prie finansavimo. Nors tai tebėra sąlyginai nedidelis barjeras, įmonės mums vėl pradėjo sakyti, jog prieiga prie finansavimo tapo problema“, – teigė P. de Lima.
K. Korneris taip pat atkreipė dėmesį, kad per krizę suprastėjo ir įmonių vidiniai finansavimo šaltiniai, tačiau Lietuvoje tai įprastai nėra didelė problema.
„Lietuvoje paprastai prieiga prie vidinio finansavimo nėra laikoma didžiausia problema, palyginti su tokiais faktoriais, kaip kvalifikuotų darbuotojų trūkumas arba nežinomybė dėl ateities“, – teigė EIB ekonomistas.
„Tačiau jos (įmonės – BNS) praneša apie ganėtinai rimtus apribojimus, susijusius su prieiga prie išorinio finansavimo“, – sakė jis.
Reikia pasitempti klimato neutralumo, skaitmenizavimo ir inovacijų srityse
EIB atstovai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įmonėms reikia pasitempti investuojant į žaliąsias technologijas, norint pasiekti ES klimato neutralumo tikslus.
„Norint pasiekti ES neutralumo klimatui tikslus, reikia padaryti daug daugiau. Tik 26 proc. įmonių (Lietuvoje – BNS) investuoja į energetinio efektyvumo gerinimą, palyginti su 47 proc. visoje ES“, – sakė EIB viceprezidentas T. Ostrosas.
Apklausa taip pat parodė, kad į energetinį efektyvumą Lietuvoje per artimiausius metus planuoja investuoti apie 55 proc., kai visoje ES – 67 proc. įmonių.
K. Korneris pabrėžė, kad Lietuvai taip pat reikėtų pasitempti ir investuojant į skaitmenizaciją ir inovacijas, tačiau akcentavo, jog ši problema yra visoje ES.
„Mes Europos Sąjungoje atsiliekame nuo Jungtinių Valstijų pagal skaitmenizaciją. Tai galima pasakyti ir apie Lietuvą“, – sakė K. Korneris.
44 proc. apklaustų Lietuvos įmonių atsakė nepritaikiusios jokių skaitmeninių technologijų, kai visoje ES – 37 proc., JAV – tik 28 proc.
Tuo metu 56 proc. Lietuvos įmonių atsakė neinvestavusios į inovacijas, visoje ES šis rodiklis siekė 58 proc., o JAV buvo mažesnis nei 50 proc.
T. Ostrosas paragino valstybes krizės metu imtis struktūrinių reformų.
„Aš nenoriu vadinti dabartinės krizės galimybe, stebėdamas dėl jos prarastas gyvybes ir sunkumus, kuriuos ji mums sukėlė. Tačiau kalbant apie vėluojančias struktūrines reformas, krizės nuolatos pakeičia žaidimo taisykles“, – sakė EIB viceprezidentas.