Tiesioginių ryšių tarp Ukrainos ir euro zonos nėra daug, sakė M. Dragis, pastebėdamas, kad Ukraina sudaro mažiau nei 1 proc. bendros euro zonos eksporto paklausos. Vis dėlto "geopolitinis šios situacijos mastas gali turėti įtakos dabartiniams ekonominiams santykiams". "Mes privalome labai įdėmiai sekti šį procesą", - pabrėžė jis.
Vis gilėjanti krizė Ukrainoje paskatino pasaulinių finansinių rinkų augimą, metalų ir naftos brangimą, nors akcijų rinką pastebimai nusmukdė. Ypač didelių nuostolių patyrė Rusijos akcijų rinka, o Rusijos rublio kursas nukrito iki rekordinių žemumų dolerio ir euro atžvilgiu, - visa tai paskatino šalies centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą 1,5 iki 7 procentų.
Krizė Ukrainoje sudrumstė santykinę ramybę besivystančiose rinkose, tvyrojusią vasarį. Tačiau M. Draghi nedavė nė mažiausios užuominos, ar pastarieji įvykiai turės įtakos ECB sprendimui dėl palūkanų normos, kurio laukiama ketvirtadienį.
Dauguma analitikų prognozuoja, kad ECB arba sumažins bazinę palūkanų normą - kuri ir taip yra rekordiškai žema, - arba imsis naujų žingsnių dėl papildomo lėšų įliejimo į bankų sistemą.
"Infliacija kelia nerimo mums visiems", - sakė M. Draghiui per posėdį Sharonas Bowlesas. Vis dėlto M. Draghi, regis, nesureikšmina naujausių ataskaitų apie infliaciją, rodančių, kad metinė infliacija sausį ir vasarį išaugo 0,8 proc. - daug mažiau už planinį 2 procentų nesiekiantį planinį rodiklį.
"Tai nėra precedento neturintis atvejis, - sakė M. Draghi, pastebėdamas, kad infliacija nukrito iki itin žemo lygio po Azijos finansų krizės dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir po "Lehman Brothers" griūties 2008 metais.
