„Tradiciniai bankai veikia tokiu modeliu, kad jie veikia perskolindami lėšas, kurias mes laikome juose. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad, atsiradus skaitmeniniam eurui, atsiranda daug lengvesnis kelias nelaikyti pinigų komerciniame banke. Tada juos galimai galima laikyti centriniame banke ar tiesiog turėti skaitmeninius grynuosius“, – sakė M. Jurgilas.
Anot jo, galimybė pervesti pinigus iš komercinio banko į centrinį kelia ir finansinio stabilumo klausimų.
„Šis pokytis svarbus ne tik kasdienybėje, bet ir tuo atveju, jeigu nutiktų krizė, kurios metu susvyruotų pasitikėjimas bankine sistema. Indėlių atsiėmimas yra vienas svarbesnių likvidumo rizikos faktorių, nuo kurio yra bandoma apsisaugoti įvairiais reguliavimo mechanizmais ir indėlių draudimu. Bet tas kelias pervesti pinigus iš komercinio banko sąskaitos į centrinio banko, jei tokia būtų, tikrai kelia klausimų iš finansinio stabilumo perspektyvos“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys.
M. Jurgilo teigimu, atsiradus skaitmeniniam eurui, iš finansinio stabilumo perspektyvos kyla klausimų, kaip bankai ir žmonės elgtųsi finansų krizių akivaizdoje. Siekiant suvaldyti šias rizikas ir išvengti radikalių pokyčių, skaitmeninio euro apimtys galėtų būti ribojamos. Pasak M. Jurgilo, skaitmeninis euras pirmiausiai galėtų būti skirtas kasdieniams atsiskaitymams, o ne taupymui.
Skelbiama, kad kartu su grynaisiais pinigais skaitmeninis euras galėtų užtikrinti universalią ir saugią prieigą prie pinigų, suteiktų papildomą pasirinkimą vartotojams. Skaitmeniniai eurai būtų visiems piliečiams ir įmonėms prieinami centrinio banko pinigai elektronine forma – kaip skaitmeniniai banknotai. Jais būtų galima atlikti kasdienius mokėjimus.
Skaitmeninis euras nepakeistų grynųjų pinigų – jis būtų papildoma mokėjimo priemonė ir taip galėtų padėtų atliepti didėjančias euro zonos gyventojų ir verslo mokėjimų reikmes skaitmeninėje rinkoje.
Įpusėjus 2021 metams, bus sprendžiama, ar pradėti skaitmeninio euro projektą. Po to prasidės vartotojo reikalavimų ir paslaugų teikėjų tyrimo etapas.
Didelis dėmesys bus skiriamas patogumui, saugumui ir prieinamumui. Koks būtų skaitmeninio euro pavidalas, kol kas nežinoma. Neatmetama, kad tai galėtų būti mokėjimo kortelė arba išmanusis telefonas. Pavyzdžiui, viena iš svarstomų funkcijų – mokėjimai nenaudojant interneto ryšio.
ECB kviečia į viešą konsultaciją visus norinčius išsakyti savo nuomonę ir lūkesčius apie skaitmeninį eurą.
