Pasak Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK), kol kas elektroninės demokratijos procesuose yra dalyvavęs tik kas 10 Lietuvos gyventojas. IVPK vadovo R. Čepaičio teigimu, šiuo metu šią vartotojų dalį sudaro šalies intelektualinis elitas, tačiau prognozuojama, kad e. demokratijos galimybės ateityje turėtų tapti populiaresnės dėl didėjančio įdiegtų priemonių skaičiaus.
Edvardas Pocius
© Asmeninio archyvo nuotr.

E. demokratijos plėtrą Lietuvos regionuose paskatino 5,7 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, teiktos 2007-2013 m. Dauguma ja pasinaudojusių savivaldybių savo projektus baigė įgyvendinti 2012 m. pradžioje, todėl jau du metus galime lengviau įsitraukti į vietos savivaldos politinių sprendimų priėmimo procesus.

Kodėl tai daro tik 10 proc. gyventojų? Mažą e. demokratijos įrankių populiarumą lemia kelios priežastys, kurių nepadės išspręsti tik naujų įrankių diegimas, kurį siūlo IVPK. Pirmoji priežastis – neegzistuojanti savivaldybių komunikacija apie įdiegtus e. demokratijos įrankius ir jų generuojamą turinį. Antroji – prasta jau įdiegtų įrankių kokybė, lemianti mažą jų efektyvumą.

Gyventojų (ne-) informavimas

Paklauskite paprasto praeivio gatvėje, ką jis žino apie e. demokratijos galimybes vietos savivaldoje. Jeigu sulauksite atsakymo, greičiausiai išgirsite apie elektroninį viešojo transporto bilietą, arba galimybę pranešti apie miesto problemas internetu. Nors jos ir yra elektroninės, šios savivaldybių teikiamos paslaugos nėra e. demokratijos įrankių pavyzdžiai. Atsakymas, kurio reikėtų laukti, turėtų būti siejamas su galimybėmis Lietuvos savivaldybių tinklalapiuose tiesiogiai stebėti tarybų posėdžius, išreikšti savo nuomonę svarstomų teisės aktų klausimais, pateikti elektronines peticijas, dalyvauti nuomonės apklausose ir rengiamose viešosiose konsultacijose.

Gyventojai nežino apie e. demokratijos teikiamas galimybes dėl prasto jų pateikimo savivaldybių tinklalapiuose. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje e. demokratijos įrankiai yra sumaišyti su „E. miesto paslaugomis“, o siekiant surasti e. demokratijos įrankius Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, reikia žinoti, kad jie ten turi būti, ir turėti kantrybės ieškant nepastebimos nuorodos „E. demokratija“. Iš 53-ų e. demokratijos įrankius įsidiegusių savivaldybių, tik dešimt pateikia informaciją apie juos atvirai ir aiškiai savo tinklalapių pirmuose puslapiuose. Dauguma jų (7-ios) yra Šiaulių regione.

Prastas e. demokratijos viešinimas lemia tai, kad gyventojai nežino apie sistemos egzistavimą ir naudą. Esant
tokiai situacijai, vartotojai nėra linkę naudotis e. demokratijos galimybėmis, o tai atsiliepia pačių savivaldybių veiklai: kol nėra paklausos, savivaldybės nesiruošia gerinti pasiūlos kokybės.

Apie ką informuoti?

Sausio pradžioje paaiškėjo, kad Vilnius jau trečius metus iš eilės užima 11-tą vietą tarptautiniame e. demokratijos sistemų vertinime, kuriame buvo apžvelgti 100-tas savivaldybių tinklalapių iš viso pasaulio. Šis tyrimas, kurį nuo 2003 m. vykdo Rutgers universitetas (JAV), Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapiui skyrė 53,82 balo iš 100. Tuo tarpu, ilgus metus pirmąją vietą reitinge užimanti Seulo savivaldybė surinko 85,8 balo. Tokia bendroji statistika rodo, kad einama teisinga kryptimi, tačiau laukia ilgas tobulėjimo kelias.

Šis tyrimas, kurį sudaro 110 klausimų, yra skaidomas į penkias sritis. Kiekviena iš jų nagrinėja skirtingas savivaldybių tinklalapių dalis: privatumas, praktiškumas, turinio pateikimas, paslaugos ir tinklalapio pritaikymas piliečiams. Būtent pastaroji tiria e. demokratijos sistemos įrankių kokybę. Šioje tyrimo dalyje, Vilniui yra skirti 7,09 balo iš 20. Žemą vertinimą lėmė miesto savivaldybės e. demokratijos sistemos peticijų ir apklausų archyvų nebuvimas bei sistemos nepritaikymas vykdyti viešąsias konsultacijas internetu.

Nuo e. demokratijos sistemų įdiegimo Lietuvos savivaldybėse dar nė karto nebuvo vertinama jų kokybė. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapis išlieka vieninteliu akademiškai išnagrinėtu tinklalapiu Lietuvoje. Likusių savivaldybių tinklalapius sudėtinga lyginti tarpusavyje. Nepaisant to, bendrąją sistemų kokybę galima vertinti lyginant skirtingose savivaldybėse įdiegtų e. demokratijos įrankių skaičių. Šiuo metu pagrindiniais e. demokratijos sistemų įrankiais galima vadinti elektronines peticijas, apklausas ir viešąsias konsultacijas, vykdomas internetu. Tai yra vieninteliai įrankiai, kurie leidžia gyventojams daryti tiesioginę įtaką vietos savivaldoje ir užtikrina atgalinį ryšį iš valdžios įstaigų. Pavyzdžiui, iš 53-ų savivaldybių, įsidiegusių e. demokratijos sistemas, tarybos posėdžių transliacijos funkcijos nerasite 12-oje tinklalapių.

Tarptautiniu lygiu vidutiniškai vertinamas Vilnius priklauso 14-ai Lietuvos savivaldybių, kurios turi bent du iš minėtų įrankių – dažniausiai tai yra apklausų pildymo ir e. peticijų teikimo galimybės. Likusių savivaldybių tinklalapiuose situacija yra prastesnė – 25-ios iš jų neturi nė vieno įrankio, skirto vartotojams išreikšti savo nuomonę.

Laikas keisti e. demokratijos raidos savivaldybėse kryptį

Vienas pagrindinių e. demokratijos tikslų – sudaryti gyventojams palankesnes sąlygas išreikšti savo nuomonę politiniais klausimais. Šiuo metu vyraujančius skirtumus tarp savivaldybių e. demokratijos sistemų gali lemti įvairios priežastys: politinis suvaržymas, įsisenėjusios biurokratinės procedūros ir įpročiai, techninės kompetencijos trūkumai.

Svarbu ir tai, kad e. demokratijos plėtrą skatinančios ES programos nekėlė jokių kokybinių reikalavimų sistemų diegimui. Vieninteliai rodikliai, turintys šiemet pavaizduoti kokybę, yra grindžiami būtent kiekybiniu vertinimu: svarbiausiais išlieka augantys svetainių lankytojų ir teigiamai atsiliepiančių vartotojų skaičiai.

Problema – tokie kriterijai leidžia vienodai gerai įvertinti dvi labai skirtingas e. demokratijos sistemas. Toje savivaldybėje, kurioje e. demokratijos sistema yra puikiai išvystyta, gyventojai gali teigiamai atsiliepti apie savivaldybės darbą išklausant gyventojų nuomonę ir pastabas. Kitoje savivaldybėje, kurios tinklalapyje galima tik peržiūrėti tarybos posėdžių transliacijas, bet nėra galimybės pasisakyti, vartotojai gali puikiai įvertinti vaizdo įrašo kokybę. Akivaizdu, kad šie du vertinimai neatspindės tikrosios situacijos ir to, kad antrosios savivaldybės e. demokratijos sistema yra praradusi savo tikslą.

Žvelgiant į ateitį, neužteks tik diegti naujus įrankius mėginant populiarinti e. demokratijos sistemas Lietuvos regionuose. Reikia siekti, kad tie įrankiai būtų patogūs ir suprantami įvairaus amžiaus gyventojams, užtikrinti, kad pačios savivaldybės išnaudotų jų teikiamas galimybes ir vykdytų efektyvias e. demokratijos sistemų turinio viešinimo kampanijas – informacija turi pasiekti gyventojus. Tik taip jie taps sistemų vartotojais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Olandų šeima viską išpardavė ir pinigus investavo į bitkoinus (1)

Viena olandų šeima išpardavė beveik viską, ką turėjo, įskaitant verslą, namą, du...

„Wall Street Journal“: „Tesla“ taps pirmuoju nuosavą gamyklą Šanchajuje turinčiu užsienio gamintoju (1)

Elektromobilių gamintojas „ Tesla “ pasiekė susitarimą su Šanchajaus valdžia statyti nuosavą...

„Noble Group“ parduoda savo JAV naftos verslą kompanijai „Vitol“

Nelengvus laikus išgyvenanti žaliavų prekybos bendrovė „Noble Group“ už 580 mln. dolerių...

Daugiau negu pusė Latvijos jaunimo nori per mėnesį uždirbti daugiau kaip 800 eurų (17)

38 proc. Latvijos jaunimo iki 25-ių metų amžiaus norėtų per mėnesį „į rankas“ uždirbti...

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų (32)

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Top naujienos

Ne tik Gedimino kalnas? Ant Trijų Kryžių kalno atsivėrė plyšys (199)

Gausus lietus pakenkė ne tik Gedimino, bet ir Trijų Kryžių kalnui – pavasarį čia atsivėręs...

Kainų augimas įsibėgėjo: kas dar brangs (387)

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „ Eurostat “ duomenimis Lietuvoje kainos auga...

Lietuvos ir pasaulio laukia naujas permainų etapas (5)

Daugeliui ketvirtoji pramonės revoliucija dar tėra pranašystė, utopija, lakios fantazijos vaisius...

Tanklaivis prie JK krantų sukėlė sumaištį - su inkaru buvo iškeltas nemalonus siurprizas (2)

Inkaro nuleidimas ir iškėlimas laivams yra įprasta procedūra, nekelianti streso. Tačiau kuomet...

G. Ručytė-Landsbergienė: Sausio 13-ąją visos trys mūsų šeimos panelės laukėsi (120)

Kai kalbame apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir pirmuosius mūsų valstybės išbandymus,...

Po tragiškai pasibaigusios avarijos kreipiasi į vairuotojus: taisyklės, kurias būtina žinoti (3)

Tamsėjantys rudens rytai ir vakarai keliuose tampa itin pavojingi pėstiesiems, kuriuos vairuotojams...

Orai: iš šaltesnių orų gniaužtų pavyks ištrūkti, tačiau yra vienas bet (9)

Savaitės pradžioje vyraus šaltoki orai , krituliai numatomi tik kai kur. Visgi, antroje savaitės...

Po puikaus žaidimo ir finalo Maskvoje – solidus R. Berankio šuolis pasaulio reitinge (1)

Teniso profesionalų asociacijos (ATP) reitingų lentelėje Ričardas Berankis iš 169-osios vietos...

Nėščia moteris vos nemirė, kai vaisius „praspyrė“ gimdos sienelę (9)

Viena nėščia moteris praėjusią savaitę vos išvengė mirties, kai jos vaisius...

Išsamius tyrimus atlikę „Raptors“ paviešino J. Valančiūno traumos detales (7)

Vėlyvą sekmadienio naktį Lietuvos laiku Toronto „Raptors“ ekipa išplatino pranešimą spaudai...