aA
Jei pinigai neribotų mūsų troškimų, tada Žemėje turbūt nebeliktų plyno lauko, galbūt tai būtų panašu į pragarą, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto tarybos pirmininkė Elena Leontjeva.
Elena Leontjeva
Elena Leontjeva
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie tai ekonomistė kalbėjo LLRI trečiadienį surengtoje konferencijoje „Stoka, žmogus ir moralė: tarpdisciplininės prieigos”.

E. Leontjevos pranešime, kuris vadinosi „Stoka: slėpiningo prado beieškant“, ji pasakojo apie tai, kodėl stokoje dažnai verta įžvelgti teigiamų dalykų.

„Stoka tradiciškai siejama su kažkuo blogu, vengtinu, netikėtu. Ekonomistams stoka irgi pažįstama, nes ji yra viso ekonominio veikimo prielaida“, – susirinkusiesiems pasakojo ji. – Jei nebūtų išteklių stokos, žmonijai nereikėtų ekonomikos. Ar stoka – tik nesaugumas? Gal už stokos slypi kokia nors prasmė ir tvarka?“

E. Leontjeva siūlė savęs paklausti, dėl ko dažniausiai murmate ir esate nepatenkintas savo gyvenime.

Į tai atsakę, anot jos, kitą dieną turėsite ilgą sąrašą stokų ir būtent dėl to žmonės dažnai yra susipriešinę su pasauliu ir ieško kaltų.

Forma, materija ir stoka

„Stoka – ne tik ontologinė tikrovė. Jau Aristotelis ieškodamas kiekvieno judėjimo, kismo priežasties, suprato, kad turi būti ir trečias pradas, ne tik forma ir materija. Tą pradą jis įvardijo kaip stoką. Materija stokoja formos ir jos siekia. Dėl to vyksta kismas. Kur bepažvalgtume, visur pamatysime tą patį archetipinį santykį: forma, materija ir stoka“, – dėstė LLRI tarybos pirmininkė.

Ji aiškino, kad stoka yra paties žmogaus, kaip netobulo sutvėrimo, dovana sau. Stokodamas žinių, jis siekia žinių, stokodamas santykių, eina į santykius ir t.t.

„Stoka atsiskleidžia žmogaus gyvenime kaip varikliukas, kuris jį skatina nuolat siekti, tobulėti ir nenuilsti“, – sakė E. Leontjeva.

Ekonomistė pabrėžė, kad tai nėra lengva ir visi nuolat svajoja apie akimirką, kada galės sustoti.

Elena Leontjeva
Elena Leontjeva
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Natūrali stoka yra visuose reiškiniuose, kurie vyksta gamtoje. Tačiau žmogaus protas leidžia įžvelgti galimas savybes ten, kur jų niekas kitas nemato. Tai reiškia, kad mes stoką matome visur, – kalbėjo E. Leontjeva. – Kai žmogus pamato potenciją jį supančiame pasaulyje, jis turi labai įvairių pasirinkimų.“

Pavyzdžiui, žmogus gali pasaulį papildyti arba nesikišti ir palikti jį tokį, kokį rado.

Be to, anot LLRI tarybos pirmininkės, žmogaus matoma potencija gali jį vesti ir į pertekliaus sukūrimą.

Ekonomikos tikslas

E. Leontjeva kalbėjo, kad ekonomistų darbo tikslas – kurti ir didinti gėrybes.

„Į žmogų yra įrašyta tokia taisyklė, kad jo veiksmai jam sukurtų kuo daugiau energijos. Kiekvienas, net ir valstietis, turi tokį skaičiuoklį. Visa tai ir yra ekonomikos pagrindas, o visa jos veikla yra susijusi su tų gėrybių kūrimu“, – aiškino ji.

Ekonomistė pasakojo, kad žmogus gimsta nuogas ir nuolat kažko reikalaujantis, o jį supanti gamta yra chaosas, kuriame jis negali taip paprastai prasimaitinti.

„Pinigai, kuriuos kaltina, kaip kiekvieno blogio šaltinį, godumo priežastį, tėra matavimo vienetas, būdas išmatuoti tas gėrybes, kurios yra ribotos, ir kurias mums reikia kažkaip paskirstyti“, – pabrėžė E. Leontjeva.

Ji teigė, kad jei žmonija nebūtų išradusi pinigų, tada pasaulyje būtų daug daugiau prievartos, pavyzdžiui, karo.

Elena Leontjeva
Elena Leontjeva
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Moderni ekonomika nutraukė tai ir pasiūlė kitą kelią, kuris yra daug taikesnis ir vaisingesnis“, – sakė pranešėja.

Ji taip pate teigė, kad į rinkos ekonomiką dažnai žiūrimą labai ciniškai, bet jei žmonės nusiimtų tuos cinizmo akinius, tada suprastų, kad turi vienas kitam tarnauti.

E. Leontjeva dėstė, jog žmogui gyvenant stokos akivaizdoje, patys ekonomikos reiškiniai (pinigai, mainai ir t.t.) iškyla prieš akis kaip dalykai skirti visos žmonijos sukurtam gėriui paskirstyti.

„Suprasdamas tai, žmogus gali imtis ekonominės veiklos ir nelaikyti jos velnio reikalu“, – skatino ekonomistė.

E. Leontjeva sakė, kad pinigai yra geri tiek, kiek jie išlaiko savo ribotumo vertę, todėl neigiamai vertina centrinių bankų vykdoma pinigų masės didinimą.

„Žmonės nemėgsta pinigų taip pat, kaip jie nemėgsta deadline`ų (angl. galutinių terminų – DELFI). Bet jei ne deadline`as, tada kai kurie darbai niekada nebūtų padaryti. Supratimas, kad pinigai yra riboti ir aš negalėsiu padaryti visko, ką sugalvosiu irgi yra teigiamas. Jei pinigai neribotų mūsų troškimų, tada Žemėje nebeliktų plyno lauko, galbūt tai būtų panašu į pragarą“, – kalbėjo E. Leontjeva.

Ji taip pat klausė, ar įmanoma panaikinti stoką.

„Yra dalykų, kurių gyvenime panaikinti nereikėtų. Daugybė politinių utopijų remiasi stokos panaikinimo pažadu. Tačiau vieno poreikių lygio patenkinimas iškart sukels naujų poreikių ir taip iki begalybės. Todėl šios utopijos yra pavojingos, nes rūpinasi kiekvieno žmogaus likimu“, – sakė ekonomistė.

E. Leontjeva savo pranešimą baigė teze, kad stoka niekada netaria paskutinio žodžio.

„Tai pirmasis žingsnis, į kurį tuoj pat bus atsakyta. Todėl teisingas žvilgsnis į stoką gali būti vedantis į dialogą“, – apibendrino ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (12)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Palangos savivaldybė ieško projektuotojų Vytauto Kernagio alėjai (5)

Palangos savivaldybė ieško įmonės, galinčios suprojektuoti Vytauto Kernagio alėją.

Grybauskaitė apie derybas dėl ES biudžeto: vakar jos žlugo (16)

Baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad penktadienį derybos dėl Europos...

Aušvico muziejus reikalauja, kad „Amazon“ iš prekybos pašalintų nacių propagandos knygas (1)

Aušvico muziejus pareikalavo, kad JAV internetinės prekybos milžinė „Amazon“ iš prekybos...

Koronaviruso poveikis Lietuvos verslui gali pasijusti pavasarį (1)

Koronaviruso protrūkis Kinijoje jau ima veikti ir Lietuvos verslą – vienoms įmonėms...

Top naujienos

Seimo nariai atvirai sako, kad šitas darbas jiems patinka labiausiai: ką tarp sesijų iš tiesų veikia tautos išrinktieji

Praėjusių metų rugsėjo 10 dieną pradėtą Seimo rudens sesiją, parlamentarai baigė sausio 14...

Susidūrimas su bankroto administratoriumi virto detektyvu: skolos suma išaugo kartais (12)

Bankrutuojant įmonei kaunietis Karolis „Delfi“ redakcijai pasakojo galimai susidūręs su vieno...

Zoologijos sodo šeimininkas pratrūko: o kas tas gyvūnų teises sugalvojo? (116)

Kol gyvūnų teisių gynėjai baisisi sąlygomis Klaipėdos zoologijos sode, jo šeimininkas...

Grybauskaitė įvertino valdžią ir derybose dalyvavusį Nausėdą (567)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Knygų mugės svečiams šeštadienį pristatė dvi...

Veryga – apie koronaviruso baimę: jau buvome tokioje situacijoje, kai pritrūko vaistų (11)

Pasaulis vis dar gyvena koronaviruso baime. Nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius Kinijos...

Ko gero, geriausia gyvenime diena: patyčias kentęs devynmetis lydėjo Australijos regbio žvaigždes (20)

Patyčias kentęs devynerių Quadenas Baylesas tapo ryškiausia persona Australijoje, šeštadienį...

Ką reikia žinoti investuojant į mišką (6)

Lietuvoje nukritus miškų kainoms, pradėta domėtis investicijomis į nebrandžius miškus....

Ką daryti, kai stabdant ima „mušti vairą“ ar vibruoti stabdžiai? (7)

Pavasariop, ilgėjant dienoms, vis dažniau vairuotojai išsiruošia į tolimesnes keliones. Kaip tik...

Rinktinės katastrofa Belgijoje: sudegę Maskoliūno vafliai, apsisukęs prezidentas ir kolektyvinė atsakomybė specialiai Krepšinis.lt iš Monso (228)

„Vienintelis žodis – gėda. Neatsimenu, kad taip beviltiškai būtume pralaimėję. Žaidėme ne...

Ateityje vėžiu sirgs kas antras: į Lietuvą atvykęs britų onkologas pataria, kaip išvengti ligos 3 veiksmingi būdai (179)

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką...

|Maža didelių žinių kaina