Pasigesta PVM lengvatų

Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ - Klaipėdoje ir Kaune, kuriose atitinkamai įsikūrusios apie dvidešimt ir apie dešimt įmonių. Šešis iš aštuonių šalies pramonės parkų, kaip numatyta įstatymo projekte, norima paversti LEZ. Pastarąja turėtų tapti ir Alytaus pramonės parkas, kuriam priskirta per 50 hektarų teritorija Pramonės rajone.

Ūkio ministerija miesto savivaldybės dar prašo apsispręsti dėl LEZ steigimo Pramonės parko teritorijoje, nors įstatymo projektas dėl Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių LEZ jau parengtas.

Vakar vykusiame šio klausimo svarstyme su miesto pramonininkais ir verslininkais savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė sakė, kad LEZ veikiančios įmonės turi nekilnojamojo turto ir pelno mokesčių lengvatų.

Tačiau lengvatos numatytos ir besikuriančioms įmonėms Pramonės parke.

Bendrovei į vieną hektarą investavus ne mažiau kaip pustrečio milijono litų, savivaldybė įsipareigoja iki dviejų mokestinių laikotarpių - dvejų metų - atleisti nuo sklypo, į kurį investavo, žemės nuomos mokesčio.

Mokestinės lengvatos taikomos nuo leidimo statyboms išdavimo.

Įmonė, investavusi į naujos gamyklos statybą ir įrengimą ne mažiau kaip pustrečio milijono litų į hektarą, kitus tris mokestinius laikotarpius, trejus metus, atleidžiama nuo sklypo, į kurį investavo, žemės nuomos ir sukurto naujo nekilnojamojo turto mokesčių. Dar penkis mokestinius laikotarpius, penkerius metus, įmonei šie mokesčiai mažinami 50 procentų.

Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentės Dalios Matukienės pastebėjimu, dabartinėse LEZ už hektarą iš karto reikia sumokėti 350 tūkst. eurų, ir tai įmonėms, ypač smulkioms, yra dideli pinigai.

Pramonininkų konfederacijos Alytaus krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Antanas Andrulionis iškėlė klausimą dėl PVM LEZ veikiančioms įmonėms: „Jei nėra šiam mokesčiui lengvatų, apie kokią LEZ gali būti kalba.” Pasirodo, apie šio mokesčio lengvatas LEZ teritorijose veikiančioms įmonėms net nediskutuojama.

Atvirkščiai, įsikūrus šiai zonai, įmonėms tektų mokėti infrastruktūros ir kitus tikslinius mokesčius, tai matyti iš pateiktos informacijos apie Klaipėdos ir Kauno LEZ.

Savivaldybė prarastų įtaką

Svarbiausia, kaip tvirtino ne vienas susitikimo dalyvis, įsteigus Alytuje LEZ vietoj Pramonės parko, savivaldybė prarastų įtaką ją valdant ir nustatant mokesčius čia veikiančioms įmonėms.

LEZ valdytojui parinkti būtų skelbiamas tarptautinis konkursas, ir jis diktuotų verslo sąlygas čia veikiančioms įmonėms, neatmestina, kad jos galėtų būti grėsmingos dabar Alytuje veikiančioms bendrovėms. „Valdytojas tikrai siektų pelno. Aš nesuprantu, kodėl mes Pramonės parke turėtume kurti laisvąją ekonominę zoną, jeigu jame jau maždaug pusė jo ploto išdalyta norinčioms kurtis įmonėms”, - svarstė miesto tarybos narys Juozas Skestenis.

Pasak miesto mero Felikso Džiauto, Ūkio ministerijos duotas labai trumpas laikas - vienas mėnuo - apsispręsti dėl LEZ steigimo, o šios zonos steigimo tikslai nežinomi. „Gal laisvajai ekonomikos zonai Alytuje galėtų būti ieškoma kitos teritorijos?” - retoriškai klausė meras.

Tik kam ieškoti, jei Alytaus, kaip ir kituose šalies pramonės parkuose, investuoti europiniai milijonai infrastruktūrai sukurti. Pavyzdžiui, šiame Alytaus parke iki rudens turėtų būti galutinai įrengta infrastruktūra - nutiestos inžinerinės komunikacijos, keliai. Pastarieji darbai atsieis 21 mln. litų, didžioji dalis lėšų - europinės.

648 tūkst. litų gauta europinės paramos parko rinkodarai arba populiarinimui leidžiant reklaminius leidinius, dalyvaujant parodose.

Šiuo metu sutartis dėl įsikūrimo Alytaus pramonės parke jau yra pasirašiusios keturios įmonės. Tikimasi, kad per artimiausius metus jame nebeliks laisvų plotų.

Miesto vadovai dėl LEZ kūrimo Alytuje artimiausiu metu diskusijos turi susitikti su Ūkio ministerijos atstovais.