Vilties g. 26-ojo namo 32 butų gyventojai jaučiasi pavirtę kaimynės „Maximos“ įkaitais. Bendrą įvažiavimą į parduotuvės ir daugiabučio kiemus užblokavus prekes atvežusioms sunkiasvorėms, gyventojams su savo automobiliais ištrūkti į gatvę – misija sunkiai įmanoma.
Namo bendrijos pirmininkė Virgilija Timochina juokauja įpratusi kasryt tykoti prie lango, kada į „Maximą“ suvažiavę vilkikai atlaisvins išvažiavimą.
„Retas atvejis, kai, kaip visi žmonės, gali sėstis į automobilį ir be rūpesčių išvažiuoti iš kiemo. Patykai, kada kelias laisvas, leki į mašiną, kol spėji įšokti, jau kitas vilkikas įsuka. Jei nepypsėtum, dar ir atbulomis užvažiuotų, nes kai kurie vairuotojai akivaizdžiai nekreipia dėmesio, kas gale vyksta. Prekes vežti pradeda dar prieš 7 val. ir kartais iki pietų įvažiavimas užgrūstas“, – „Sekundei“ pasakojo pirmininkė.
Anot jos, kieme įkalintiems gyventojams kartais savo automobiliuose tenka ir pusvalandį pralaukti, kol vilkiko vairuotojas iškraus prekes. Jei išvažiuoti spaudžia skubūs reikalai, pasak Virgilijos, tenka paploninus balsą prašyti vairuotojo teiktis patraukti sunkiasvorę.
Karas su vairuotojais
Pasak namo pirmininkės, tokios derybos su vairuotojais ne visada pavyksta. Senbuviai dažniausiai geranoriškai išvairuoja mašinas į gatvę, bet dar neįpratę naujokai patys pradeda piktintis, esą zyziantys gyventojai trukdo prekes iškrauti.
Pasak V. Timochinos, per daug metų yra buvę ir skaudžių nesusipratimų. Kartą pas gydytojus skubanti besilaukianti moteris, paprašiusi patraukti sunkiasvorę, buvo ne tik apšaukta, įžeidinėjama, bet ir apspjauta.
Apie tokį įžūlų elgesį gyventojai pranešė vairuotojo darbdaviams. Virgilijos žiniomis, vyriškiui teko atsisveikinti su pareigomis.
„Tokių kraštutinumų nebepasitaikė, bet konfliktai su vairuotojais labai dažni. Mes suprantame, kad jiems irgi nepatogu, žmonės juk dirba, skuba prekes krauti. Bet kodėl dėl to turi kentėti gyventojai?“ – nesupranta V. Timochina.
Už įvažiavimą neišsimokės
Prieš keletą metų pirmininkė dėl vilkikams nepritaikytos įvažos kreipėsi į miesto savivaldybę. Šios specialistai pasiūlė ją platinti žaliosios zonos sąskaita. Bendrijai tai ne išeitis, mat, tuomečiais skaičiavimais, įvažiavimo rekonstrukcija kainuotų apie 10 tūkst. eurų.
Pasak V. Timochinos, jau yra buvę, kad vilkikui užtvėrus įvažiavimą greitosios medicinos pagalbos automobiliui teko iki laiptinės važiuoti pro kitą namo pusę šaligatviu.
„Baisu pagalvoti, kokia sumaištis kiltų, jei gaisras, o įvaža užstatyta“, – baiminasi V. Timochina.
Pirmininkė sako bandžiusi kalbėtis su „Maximos“ atstovais, tačiau šie tik nusistebėjo: o ką mes padarysime?
Vilties g. 26-ojo namo gyventojai anksčiau kentėdavo dėl priešais miegamųjų langus išrikiuotų „Maximos“ atliekų konteinerių. Tąkart, pirmininkei pradėjus minti Savivaldybės slenksčius, problema buvo išspręsta – vietoj trijų atvirų konteinerių teliko vienas rakinamas.
„Nejaugi „Maximai“ sudėtinga išspręsti ir įvažiavimo problemą? Juk praplatinus pačios vairuotojams būtų patogiau prekes iškrauti“, – verslininkų pozicija stebina namo pirmininkę.
Verslininkai baksnoja miestui
„Patalpas Liepų alėjoje nuomojamės iš trečios šalies, o šalia esantis sklypas priklauso Panevėžio miesto savivaldybei. Deja, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus negalime šio sklypo performuoti ir inicijuoti naujo kelio tiesimo per Savivaldybei priklausantį sklypą. Vienintelis būdas, kad per šį sklypą eitų naujas kelias, – Savivaldybės iniciatyva“, – pareiškė R. Saulytė.
Savivaldybė nusiplauna rankas
Panevėžio savivaldybė motyvuoja, kad Vilties g. 26-ojo namo bendrija dėl sudėtingo įvažiavimo į kiemą nuo 2013 metų nėra kreipusis į Miesto ūkio skyrių. Todėl, pasak jo specialistės Loretos Babilauskienės, įvažiavimo praplatinimas nėra įtrauktas į prašymų įrengti įvažas, aikšteles prie daugiabučių namų neprisidedant gyventojams sąrašą. Tačiau net ir pateikusiems prašymą žmonėms Savivaldybė neturi gerų žinių.
Sąraše įrengti įvažas ar aikšteles gyventojams neprisidedant šiuo metu yra 23-ų daugiabučių prašymai. Šiemet Savivaldybė nėra patenkinusi nė vieno.
Maža to, šiais metais nėra įrengtos nė vienos įvažos ir aikštelės net tiems daugiabučiams, kurie sutinka prisidėti pusę sumos. Pasak L. Babilauskienės, dėl lėšų stokos negalima atsakyti, kada būtų atlikti visi projektavimo, leidimų gavimo, suderinimo ir asfaltavimo darbai.
Savivaldybė džiaugiasi bent jau užlopiusi duobes 12-ai įvažų, nors tvarkytinų sąraše – 100-as.
Verslininkų įkaitais tapusiems gyventojams Panevėžio valdininkai siūlo iš bėdos kapstytis patiems – platinti įvažą savo lėšomis. Kiek žmonėms tai kainuotų, paaiškėtų tik parengus planus ir techninius dokumentus.
