Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pernai siekė daugiau nei ketvirtadalį arba 26 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Skaičiuojama, kad vien dėl neskaidrios įmonių veiklos 2012 m. praradome kone 360 mln. litų – taigi, bemaž po milijoną per dieną.
© VMI

Nelegalus darbas, slepiami mokesčiai, atlyginimai vokeliuose ‒ kitaip tariant, dviguba įmonių buhalterija, ‒ yra viena pagrindinių šešėlinės ekonomikos dalių, pagal kurią „pirmaujame“ Europos Sąjungoje. Ekspertų teigimu, norint pasiekti lūžį kovoje su šia nelegalia veikla, būtinos ne tik valstybės, bet ir visuomenės, t.y. visų mūsų pastangos.

Kiekvieno reikalas

Dviguba buhalterija – tai įmonės ar organizacijos buhalterinės apskaitos klastojimas, siekiant parodyti kitokius įmonės finansinius duomenis, nei jie yra iš tikrųjų. Dvigubą buhalteriją dažnai vykdo įmonės, kurios turi neapskaitomų pajamų, siekia nuslėpti mokesčius, moka atlyginimus „vokeliuose“, turi didelį grynųjų pinigų rezervą.

Kalbant paprastai, dviguba buhalterija yra vagystė. Dėl šios nelegalios veiklos valstybė ir jos gyventojai netenka dalies pajamų, o atsiradusias skyles biudžete piliečiams tenka „kamšyti“ iš savo kišenės – pavyzdžiui, mokant naujus ar didesnio tarifo mokesčius, mokant už iki šiol nemokamai teiktas paslaugas.

Rūta Skyrienė
Rūta Skyrienė
© DELFI / Tomas Vinickas

„Įprasta manyti, kad valstybės ekonomikos problemos yra politikų, Vyriausybės, o ne mūsų reikalas. Bet iš tiesų yra visiškai kitaip. Pavyzdžiui, kiekvienas darbuotojas, gaunantis atlyginimą „vokelyje“, prisideda prie to, kad gaisrininkas ar mokytojas gauna nepakankamą algą už sąžiningai atliekamą darbą, o senjorai negauna užtarnautos pensijos. Ir tai ‒ tik keli iš daugybės pavyzdžių, kaip dėl dvigubos buhalterijos kasdien nukenčia valstybė ir kiekvienas iš mūsų“, – komentuoja skaidraus verslo ženklinimo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė ir asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomoji direktorė.

Nuostolius pajuntame visi

Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad vien tik Vilniaus apskrityje 2012 m. sausio – kovo mėn. nesumokėtų mokesčių suma siekė 23 mln. litų. Už šiuos pinigus buvo galima atnaujinti sostinės autobusų parką 29-iais naujais atutobusais arba beveik dvejus metus apšviesti visą Vilniaus miestą. Tuo tarpu per 2012 m. visoje Lietuvoje dėl nuslėptų mokesčių šalies biudžetas neteko 260 mln. litų. Šios sumos pakaktų finansuoti 500 naujų verslo idėjų, atnaujinti 50 darželių ar mokyklų, arba kokybiška kompiuterine technika aprūpinti visus Lietuvos gimnazistus.

Nuslėpti mokesčiai – tai tik viena dvigubos buhalterijos daromos žalos pusė. Nustatyta, kad 10 vidutinių Lietuvos įmonių, mokančių atlyginimus „vokeliuose“, per 2012 m. galėjo nuslėpti per 2 mln. litų mokesčių. Už šią sumą pinigų buvo galima finansuoti 811 vietų seneliams, gyvenantiems globos namuose, arba išmokėti 7692 vienkartines išmokas vaikų besilaukiančioms mamoms.

Šiuos nuostolius nesudėtinga įvertinti, tačiau drauge netenkame ir potencialių pajamų į valstybės biudžetą. Įvairios investuotojų apklausos rodo, kad juos neramina Lietuvos šešėlinės ekonomikos mastai. Galima tik spėlioti, kiek naujų darbo vietų Lietuvos gyventojams būtų sukūrę užsienio verslininkai, kurie, įvertinę „šešėlį“ mūsų šalyje, savo investicijas nutarė nukreipti į kitas šalis.

Ekspertų teigimu, siekiant veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, būtina skatinti valstybės ir visuomenės nepakantumą nelegaliam darbui, „vokeliams“, mokesčių vengimui ar slėpimui. Dažnai tokia nelegali veikla toleruojama dėl paprasčiausio nežinojimo, kokį neigiamą poveikį dviguba buhalterija daro kiekvienam iš mūsų. Tad gal pats laikas liautis ignoruoti šį reiškinį?

Apie ateitį linkę negalvoti

2013 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, kad daugiau nei penktadalis, 22 proc. samdomą darbą dirbančių Lietuvos gyventojų pripažino dalį atlyginimo gavę „vokelyje“. Ypatingą nerimą kelia tai, jog 35 proc. respondentų nurodė nematą tiesioginės mokesčių mokėjimo naudos. Net 62 proc. apklaustųjų nurodė, kad svarbiausia įsitraukimo „į šešėlį“ priežastis yra ta, jog nelegaliai „į rankas“ gaunama alga yra didesnė, nei gaunant pajamas teisėtai.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, gyventojai rečiau toleruotų įmonių siūlymus atlyginimą mokėti „vokeliuose“, jei aiškiau matytų, ką dėl tokio sukčiavimo jie praranda. „Nors ir dabar atlyginimą vokelyje gaunantis asmuo gali tikėtis mažesnės pensijos senatvėje, tačiau dažniausiai apie tokią tolimą perspektyvą nesusimąstoma. Dėl to reikėtų paskubėti įgyvendinti ne kartą siūlytą „Sodros“ reformą, kuomet dirbantieji savo virtualiose sąskaitose matytų, kiek jie yra sumokėję įmokų, o teikiamos paslaugos ir gautinos išmokos tiesiogiai priklausytų nuo įmokų į socialinio ir sveikatos draudimo fondus“, ‒ mano N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone ne ką mažiau žalingas yra ir įmonių polinkis už parduotas prekes ar paslaugas neišduoti fiskalinio kvito. „Gyventojai mano, kad nereikalaudami kvito padeda verslininkui. Tačiau taip „padėdami“ vienam pardavėjui, jie gali į bankrotą įstumti sąžiningai mokesčius mokančias įmones, nebesugebančias konkuruoti su mokesčių vengiančiais verslininkais. Gyventojų švietimas yra būtinas, bet sudėtingas procesas, rezultatų duodantis tik ilgame laikotarpyje. Todėl reikėtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir suteikti gyventojams aiškiais finansines paskatas reikalauti fiskalinio kvito. Pavyzdžiui, nuo šių metų balandžio Portugalija pradės vykdyti „laimingo kvito“ loteriją – užregistravę gautą fiskalinį kvitą gyventojai dalyvaus loterijoje ir galės laimėti vertingus prizus,“– išeitis siūlo „Swedbank“ ekonomistas.

„Šešėlį“ sklaido švietimu

Greta kitų efektyvių priemonių, padėjusių gerokai sumažinti dvigubos buhalterijos paplitimą ES šalyse, ekspertai mini ir paprastesnį darbo santykių reguliavimą, skatinimą prisipažinti nelegaliai dirbančius asmenis ir amnestijų jiems taikymą. Ypač svarbus visuomenės informavimas apie „šešėlį“, jo mastą ir žalą kiekvienam gyventojui.

Vienas iš gyventojų informavimo projektų ‒ iniciatyvos „Baltoji banga“ kasmet rengiama akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“. Jos metu skaidraus verslo idėją remiantys verslininkai, visuomenės veikėjai, valstybės tarnautojai, politikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pasileidžia į Lietuvos miestų ir miestelių gatves, bendrauja su gyventojais. Jiems dalijami informaciniai lankstinukai, kuriuose vaizdžiai ir paprastai kalbama apie šešėlinės ekonomikos bei mokesčių vengimo mastus Lietuvoje, jų poveikį visuomenei ir kiekvienam iš mūsų. Informuodami gyventojus ir gilindami gyventojųžinias apie šešėlinės ekonomikos žalą bei mastą, akcijos sumanytojai siekia ugdyti visuomenės sąmoningumą, skatinti nepakantumą „šešėliui“ ir tokiu būdu jį įveikti.

„Su dviguba buhalterija kovoti būtina ir tai sėkmingai gali daryti kiekvienas iš mūsų. Svarbiausia ‒ suvokti, kad dviguba buhalterija yra vagystė, kenkianti kiekvienam iš mūsų. Todėl mūsų tikslas yra šviesti visuomenę ir diegti Lietuvoje skaidraus bei sąžiningo verslo principus“, – teigė iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė R. Skyrienė.

Pastabumo testas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Didžiausio JAV prekybos centro atidarymo „Juodąjį penktadienį“ laukė 2,5 tūkst. žmonių (1)

Minesotoje esantis didžiausias JAV prekybos centras „Mall of America“ pranešė, kad...

Kredito unijai vadovavę sutuoktiniai nuteisti už pasisavintus pinigus (15)

Buvęs Panevėžyje veikiančios kredito unijos „ Panevėžio regiono taupomoji kasa“...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (142)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

„Juodasis penktadienis“ visu gražumu – pirkėjai laužėsi į parduotuvę (49)

„Juodasis penktadienis“, dar geriau žinomas kaip išpardavimų penktadienis, kuomet visos...

Pirkėjams iš Lietuvos — bloga naujiena dėl Lenkijos parduotuvių (205)

Penktadienį Lenkijos Seimas - parlamento žemieji rūmai - priėmė įstatymą, pagal kurį...

Top naujienos

Savaitgalio orai: nedidelė paguoda – bent jau nesušalsime

Savaitgalį tikrai nesušalsime, tačiau sušlapti visgi teks, mat saulėtas dangus nelepins,...

Apie metro, „Hyperloop“ galime tik pasvajoti, bet laukia šis tas įdomaus (3)

Nors Lietuvoje apie itin greitą susisiekimo priemonę „Hyperloop“ ar metro kol kas galime tik...

Putino Rusija. Naujas Rusijos planas Ukrainoje - tik dūmų uždanga virš tikrųjų tikslų (68)

Rugsėjo pradžioje spaudos konferencijos metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė ,...

Planuojantiems namo renovaciją – nauji reikalavimai (47)

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo keletas Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti...

Rūbinėje Adomaitis pasiekė savo: ėmėme žaisti žymiai protingiau specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (19)

Įsivažiavo sunkiai, laimėjo lengvai. Lietuvos krepšinio rinktinė naująsias pasaulio čempionato...

Įvardijo jautriausias Gedimino kalno vietas: taip palikti per žiemą negalima (112)

Lankytojams užvertas Gedimino kalnas virto viena didele statybų aikštele. Ant jo zuja darbininkai...

Atsistatydino Luhansko separatistų lyderis Igoris Plotnickis (170)

Prorusiškų Ukrainos separatistų paskelbtos vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LNR)...

Santūrus Sabonis: sunku vertinti žaidimą, kai varžovai neturi keitimų specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos

Nors Kosovo krepšininkai antroje rungtynių dalyje nebesipriešino Lietuvos rinktinei, daryti...

Neigia, kad Lietuvoje populiarėja mokėjimo kortelės (41)

Lietuvoje atsiskaitymas grynaisiais pinigais vis dar išlieka populiariausiu būdų sumokėti už...

Gydytoja paaiškino, kodėl net ir norėdama negali pacientui skirti tai, ko jis vertas (156)

Gydytojai norėtų nuolatos atsinaujinti savo žinias ir kelti kvalifikaciją, tačiau iš savo...