aA
Dvi Lietuvoje veikiančios įmonės „Valandinis“ ir „Engineer“ prieš metus ėmėsi eksperimento – darbo dieną sutrumpino nuo 8 iki 6 valandų. Praėjus metams, įmonės atstovas įsitikinęs – eksperimentas buvo sėkmingas, tad siūlo jo imtis ir kitoms įmonėms.
Asociatyvi nuotr.

Praeitų metų rugsėjį pastatų inžinerinių tinklų projektavimo ir montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Engineer“ bei rangovus ir statybos specialistus sujungiančios įmonės „Valandinis“ vadovai nusprendė imtis eksperimento – dirbti ne nuo 8 iki 17 val., bet nuo 9 iki 16 val., nemažinant atlyginimo.

Maža to, buvo numatyti ir tolesni žingsniai – kovo mėnesį sutrumpinti darbo laiką iki 15 val., o rugsėjį – iki 14 val. Visgi pastarųjų dviejų žingsnių oficialiai nesiimta, tačiau eksperimentas laikomas sėkmingu ir nė neabejojama, kad vėliau darbo laikas dar trumpės.

Tikisi žengti link 4 darbo valandų

Bendrovių „Valandinis“ ir „Engineer“ plėtros vadovas Jurijus Laneckij pasakoja, kad, nors kovo mėnesį ir nesiimta dar drastiškiau trumpinti darbo dienos, to bandoma siekti iš lėto.

„Nuo 9 iki 16 val. pasiteisino daugiau nei 100 proc. Pradėjome daugiau pelno uždirbti, pasidarėme laimingesni, tas puikiai veikia ir tuo visi naudojasi. O kovo mėnesį norėjome sutrumpinti dar labiau, bet nesutrumpinome. (…) Tiesiog patys darbuotojai pasakė, kad dar nėra pasiruošę. Buvo visų darbuotojų susirinkimas biure, balsavome. Vadovybės požiūris buvo trumpinti. Bet vidutinės grandies vadovai prisibijojo, nes reikia laiko įsivažiuoti.

Dabar mūsų biure apie 15 valandą nieko nebelieka. Iki šiol apie dvejus metus dirbome sutrumpintu grafiku, bet neoficialiai, niekas apie tai nešnekėjo. Tiesiog taip išeidavo ir galiausiai, kai įsidirbome, tai sutrumpinome, o dabar artėjame prie kito žingsnio. Patys susitvarkome darbus, žinome, kad niekam mūsų nereikia, ir einam namo“, – DELFI pasakoja J. Laneckij.

„Sodros“ rugsėjo mėnesio duomenimis, „Valandinyje“ dirba 7 žmonės, o „Engineer“ – 16 žmonių. Įmonėje „Valandinis“ vidutinis atlyginimas rugsėjį siekė 1455 Eur, o „Engineer“ – 1564 Eur neatskaičius mokesčių.

J. Laneckij teigimu, kadangi kolektyvas nedidelis, visi susibendravę, tad ir patys darbuotojai nori ateiti į darbą, pabūti kartu.

„Galbūt žmonės nelabai turėtų ką veikti tuo kitu metu. Jei labai sutrumpintum, padirbtum keturias valandas, o paskui sakytum, kokio velnio einu namo, mano chebra čia. Tas sprendimas priimtas visų darbuotojų sutarimu“, – teigė jis.

Tiesa, įmonėse darbuotojai visiškai laisvi pasirinkti darbo grafiką. Kaip teigia J. Laneckij, iki 15 val. darbą dažniausiai baigia buhalteriai, projektuotojai. Pardavimo vadybininkai kartais lieka pasiruošti ilgiau, tačiau tuomet kitą dieną vėliau ateina į darbą.

Sakyčiau, kad visos absoliučiai įmonės taip turėtų daryti. Veikia nenormaliai gerai.
Jurijus Laneckij

Jis pasakoja, kad įmonėje „Engineer“ dalis darbuotojų yra nusprendę darbą pradėti nuo 7 valandos ir užbaigti apie 14 val., kita dalis – nuo 9 val. iki 16 val. Įmonėje „Valandinis“ darbuotojai susirenka nuo 9 val. Būna, kad darbuotojas pradeda darbą 13 val. ir baigia apie 19 val.

Darbas
Darbas
© Scanpix

„Mes buvome sutarę: trumpiname, bet nežinome, ar teisingai darome, mes pirmi tai įgyvendiname. Susitarėme, kad, jei bus situacijų, kai tas trumpinimas stipriai trukdys verslui, žiūrėsime į savo darbą taip, kaip iki trumpinimo. Mūsų darbo sutartyje parašyta, kad, jei įmonei labai reikėtų, tai ji gali paprašyti 30 dienų per metus dirbti senu grafiku. Tokių atvejų, kad mums reikėtų apie tai kalbėti, sakyti: „Petrai, neišeik šiandien iš darbo, nes reiks dirbti“, nebuvo pasitaikę.

Sakyčiau, kad absoliučiai visos įmonės taip turėtų daryti. Veikia nenormaliai gerai“, – tikina J. Laneckij.

Dėl šio pokyčio nekito darbuotojų atostogų dienos, nemažėjo atlyginimai. Atsižvelgiant į pokyčius rinkoje atlyginimus pavyko ir padidinti, pamini įmonių plėtros vadovas.

„Aš nuo pat pradžių jaučiau, kad tai – sėkmės raktas. Galbūt visa įmonė turi sėkmingai dirbti, bet čia toks daugiklis: jei turi sėkmę, tai šiek tiek patrumpini (darbo laiką – DELFI), ir ta sėkmė gali padidėti. Tada buvo nuojauta, paskui buvau dar ne iki galo įsitikinęs, o dabar visiškai įsitikinęs, kad taip reiktų daryt, galbūt ne visur gali, bet reiktų taip“, – sako J. Laneckij ir nurodo, kad ilgiau dirbančiose įmonėse žmonės galėtų pamainomis dirbti po 6 valandas.

Aš pats turiu tokį tikslą, šį projektą nuvesti iki to, kad dirbtume 4 valandas.
Jurijus Laneckij

„Aš pats turiu tikslą – vystyti šį projektą, kad dirbtume 4 valandas. (…) Ir popieriuje sau tokį pasirašėme, neįsipareigodami, kad tikrai taip darysime, ir kitiems pasakėme, kad mūsų tikslas toks. Tiesiog turbūt aš per daug optimistiškai žiūrėjau, kad kas pusę metų galima paimti ir varyti, bet šitaip tikrai kažkada bus, ir ne po kokių 30 metų“, – sako J. Laneckij.

Mauricas: reikėtų bendro tarpvalstybinio susitarimo

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia visiškai sutinkantis, kad darbo diena turėtų būti trumpinama, nes vienas pagrindinių darnios ekonominės plėtros tikslų yra kiek įmanoma daugiau suteikti laisvalaikio gyventojams.

„Istoriškai darbo valandų skaičius buvo linkęs mažėti. XIX amžiuje žmonės dirbo ir po 14 valandų, ir šeštadieniais. Buvo gana prasta praktika, tik sekmadienis – nedarbo diena. Vėliau atsirado šeštadieniai, trumpesnė darbo savaitė, ir tik pastarieji keli dešimtmečiai pasižymėjo tam tikra stagnacija, o tai keista, nes technologiniai pokyčiai buvo ypač spartūs, tokia situacija sufleruotų, kad kaip tik dabar yra pats metas trumpinti darbo valandų skaičių. Tik yra didelis iššūkis, kad vis dėlto tas trumpinimas, kiek įmanoma, turėtų būti labiau koordinuotas tarp valstybių“, – sako ekonomistas.

Technologiniai pokyčiai buvo ypatingai spartūs, kas sufleruotų, kad kaip tik dabar yra pats metas trumpinti darbo valandų skaičių.
Žygimantas Mauricas

Ž. Mauricas kaip pavyzdį nurodė Prancūziją: ji darė eksperimentą – sutrumpino darbo savaitę iki 35 valandų, tačiau eksperimentą turėjo atšaukti dėl prarandamo konkurencingumo. Kaip pastebi ekonomistas, problema iškyla dėl tam tikrų sektorių. Vieno tipo įmonėse sutrumpinus darbo laiką konkurencingumas padidėja ir tampama patrauklesniu darbdaviu, o kitose tai padaryti gali būti daug sunkiau.

„Dalyje sektorių tikrai taip, gal ir padėtų pritraukti talentų į vieną ar kitą šalį, bet ypač tokios ekonominės struktūros šalyje kaip Lietuva, drįsčiau teigti, didesnė dalis sektorių labiau nukentėtų, nei išloštų iš to. Čia atsiranda didelis iššūkis ir, nenorint tų sektorių konkurencingumui pakenkti, manau, nebūtų tikslinga įtvirtinti sutrumpintos darbo savaitės, reikėtų pasikoordinuoti su kitomis šalimis, stebėti tas šalis, kurios neprisijungtų prie iniciatyvos.

Paimkime tą pačią pramonę. Vis tiek dažniausiai pramonės įmonės dirba 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę arba, jei sustabdoma gamyba, tai dažniausiai trumpesniam laikotarpiui, tik sekmadieniais, ir tada atliekami įvairūs darbai, susiję su įrengimų priežiūra, ir panašiai. Tai labai didelio skirtumo nėra, kiek formaliai tų darbo valandų per savaitę būtų, bet, aišku, didėja darbo kaštai, nes viršijus normą automatiškai reikia daugiau mokėti darbuotojams. Arba – daugiau darbuotojų, bet tada krenta šalies konkurencingumas, dėl to tai turėtų būti koordinuotas veiksmas, nes viena šalis tikrai nėra pajėgi, ypač tokio dydžio kaip Lietuva“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Karolina Pansevič

Anot jo, Lietuvai tinkamas kelias būtų kurti lankstesnius darbo santykius, sudaryti patrauklesnes sąlygas dirbti iš namų, leisti darbuotojus į mokymus, kelti kvalifikaciją, už tai duoti laisvą dieną.

„To lankstumo reikia, o jam pasiekti būtinas pasitikėjimas, kad lankstumas netaptų įrankiu darbuotojams išnaudoti“, – sako Ž. Mauricas.

Visgi Ž. Mauricas mano, kad, nors ir negalima vienareikšmiškai teigti, jog sutrumpinus darbo laiką pagerėja produktyvumas, bet vis dėlto prie tokio požiūrio linkstama. Tad ir ateityje turėtų daugėti diskusijų dėl to. Bet greito sprendimo nebus.

„Tikrai ne šiais, ne kitais metais. Diskusijos, manau, užtruktų. Ir gal ne metus, o dešimtmečius, bet metas yra palankus – ekonomikos pakilimas, tačiau užimtųjų skaičius neauga taip sparčiai, nes gana didelis poveikis robotizacijos, automatizacijos, taip pat – gyventojų skaičiaus mažėjimo klausimas, tai, manau, kad metas tokioms diskusijoms yra ganėtinai palankus.

Be abejo, skirtingos šalys skirtingai sprendžia – vienos šalys ilgesnes kalendorines atostogas suteikia, kitos, tokios kaip Lietuva, skiria mamadienius, tėvadienius. Bet tai nėra masinis reiškinys ir galbūt būtų tikrai didelis žingsnis gerovės link, jei šalys vis dėlto susitartų trumpinti darbo laiką. Laisvalaikis yra vienas iš tų dalykų, dėl ko, visų pirma, mes dirbame, darbas – tik priemonė. Žmonės turėtų džiaugtis eidami į darbą, bet negali vien dirbti, turi turėti laiko ir išleisti pinigus. Taip turėtų funkcionuoti ekonomika“, – komentuoja ekonomistas.

Pasaulyje būta ir kitokių atgarsių

Pasaulyje ne visur linkstama trumpinti darbo laiką. Štai, dar šiemet žiniasklaidoje buvo rašoma apie tai, kad Kinijos milijardierius, vienas iš internetinės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų Jackas Ma, agituoja įteisinti nuo 9.00 iki 21.00 val. trunkančią darbo dieną bei šešių darbo dienų savaitę.

J. Ma teigė, kad nepatvirtinus tokios tvarkos Kinijos ekonomika veikiausiai praras įgytą pagreitį ir impulsyvumą. Jam pritarė ir milijardierius, technologijų srityje verslą plėtojantis Richardas Liu, elektroninės komercijos giganto JD.com vadovas. Jis teigė, kad spartus Kinijos ekonominis augimas padidino dykūnų skaičių šalyje.

Vis dėlto daug daugiau diskusijų pasaulyje kyla dėl keturių darbo dienų savaitės. Pastaruoju metu užsienio žiniasklaida aprašė, kaip „Micorsoft“ savo biure Japonijoje atliko keturių darbo dienų eksperimentą. Kaip rašo „Business Insider“, priėmus tokią naujovę produktyvumas biure padidėjo 40 proc.

Apie keturių darbo dienų idėją nemažai diskutuojama ir Europoje. Tačiau kol kas tai – pavienės įmonių iniciatyvos. Tiesa, dažniausiai šia tema minimi Nyderlandai, kuriuose jau įprasta dirbti keturias dienas per savaitę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
4.7015

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (105)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Pasienio alkoholio parduotuvės tebegyvuoja: akcizų didinimas – joms tik į naudą (166)

Ketvirtadienį Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui didinti akcizą etilo, t.y stipriajam,...

TVF misijos vadovas: prekybos ir bankų mokesčiai būtų perkelti vartotojams (7)

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje...

Įžvalga dėl valstybės valdomų įmonių: padidinus kainas, daugiau sugrįžtų į biudžetą (13)

Ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, jei Lietuvoje veikiančios valstybės valdomos įmonės...

Kinija: išoriniai gandai apie prekybos derybas yra netikslūs

Toliau kylant JAV ir Kinijos prekybos sandorio sudarymo lūkesčiams, vis dar išlieka...

Top naujienos

Be darbo likęs vyras šaukiasi pagalbos: 15 dienų gyvenau miške, dabar miegu oro uoste valtybės parama – 83 eurai (1)

„Esu į gyvenimą besikabinantis žmogus. Suprantat, likau be gyvenamosios vietos, miegu oro uoste,...

Šiame rajone galima rasti pigių būstų, bet vilniečiai čia gyventi vis dar bijo

Sostinės Naujininkų mikrorajonas yra vienas iš tų, į kuriuos vilniečiai vis dar žiūri...

Nepaneigiama „Brexit“ įtaka: svaras gali šauti į viršų. Arba smegti žemyn

Anot didžiausio Jungtinės Karalystės banko, Didžiosios Britanijos gruodžio mėnesio rinkimų...

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (165)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (325)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (163)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (15)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (105)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (178)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai (2)

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...