aA
Euras antradienį švenčia savo dvidešimtmetį, per kurį bendroji valiuta išgyveno krizę, sukėlusią grėsmę jos išlikimui, ir tvirtai įsitvirtino finansų rinkose ir europiečių piniginėse.
© K. Cemnolonskio nuotr.

Tačiau be glaudesnės euro zonos integracijos eurui lemta likti trapiu milžinu, sako stebėtojai.

1999 metų sausio 1 dieną „gimęs“ euras iš pradžių egzistavo tik kaip virtualioji valiuta, naudota apskaitoje ir finansiniuose sandoriuose.

Tikrąja valiuta jis tapo po trejų metų, o dabar euro monetas ir banknotus devyniolikoje Europos Sąjungos (ES) šalių naudoja daugiau kaip 340 mln. žmonių.

Naujoji valiuta nebuvo tučtuojau pamėgta: daugelis buvo nepatenkinti, kad, jai atsiradus, pakilo kainos. Pavyzdžiui, Vokietijoje euras buvo pravardžiuotas „ teuro “ (sujungus vokišką žodį „ teuer “ („brangus“) ir „euras“).

Tačiau vėliau, kai buvo įvertinta, kaip euro zonoje paprasta keliauti ir prekiauti nesirūpinant dėl valiutos kursų svyravimų, bendroji valiuta pelnė pripažinimą.

Šiandien euras yra populiaresnis negu kada anksčiau ir tam netrukdo net euroskeptiškų populistinių judėjimų iškilimas įvairiose bendros valiutos bloko šalyse.

Europos Centrinio Banko (ECB) užsakymu lapkričio mėnesį atlikta apklausa parodė, jog 74 proc. euro zonos piliečių mano, kad euras yra naudingas Europos Sąjungai, o 64 proc. laikosi nuomonės, kad jis yra naudingas jų šaliai.

„Euras yra įsitvirtinęs tarp gyventojų, tai teko pripažinti net prieš isteblišmentą nusistačiusioms partijoms“, – pažymėjo Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone ir Briugelio idėjų instituto Briuselyje ekonomistas Nicolas Veronas.

Pasaulyje ir toliau dominuoja JAV doleris, tačiau euras dabar yra antroje vietoje. Vis tik bendroji valiuta dar nepasiekė lygio, kuriame galėtų mesti iššūkį JAV valiutai.

„Viską, kas įmanoma“

Kai 2008 metų finansų krizės padariniai euro zonoje išprovokavo skolų krizę, dėl kurios teko gelbėti kelias šalis, euro istorijoje atėjo lemtingas momentas. Bendros valiutos sąjunga tuomet pavojingai priartėjo prie žlugimo ribos, o bloko vienybei teko išgyventi sunkų išbandymą.

Ekspertai sako, kad neramūs laikai apnuogino pradinius euro projekto trūkumus, įskaitant nepakankamą fiskalinį solidarumą sutelkiant skolas, investicijas, taigi, ir riziką, ir paskutinės skolinančiosios institucijos nebuvimą.

Sąmyšis taip pat aiškiau parodė ekonominius valstybių narių skirtumus, visų pirma tarp taupesnių šiaurės šalių ir prasiskolinusių pietinių valstybių.

Nuopelnas už euro išgelbėjimą 2012 metais priskiriamas ECB vadovui Mario Draghi, kuris tuomet ištarė legendiniais tapusius žodžius, kad Frankfurte įsikūrusi institucija, atsakinga už euro zonos pinigų politiką, padarys „viską, kas įmanoma“, kad išsaugotų bendrąją valiutą.

ECB pažadėjo iš skolų slegiamų šalių prireikus supirkti neribotus vyriausybių obligacijų kiekius. Ši vadinamųjų vienakrypčių pinigų politikos sandorių programa nuramino rinkas, nors ši priemonė niekada nebuvo panaudota.

Vis tik ECB pastaraisiais metais ėmėsi precedento neturinčių veiksmų, kad euro zonoje užtikrintų pinigų judėjimą ir užkirstų kelią defliacijai.

Euro zonos centrinis bankas nustatė rekordiškai mažas palūkanų normas, bankams pasiūlė pigių paskolų ir 2015–2018 metais išleido daugiau kaip 2,6 trln. eurų vyriausybių ir bendrovių obligacijų pirkimui.

Infliacijai artėjant prie ECB nustatyto tikslinio beveik 2 proc. lygio, plačiai laikomasi nuomonės, kad šias skatinamąsias priemones galima vadinti pinigų politikos sėkmės istorija.

Tačiau stebėtojai priekaištauja, jog devyniolika bendrosios valiutos bloko šalių nepakankamai stengiasi įgyvendinti politines reformas, kurios yra būtinos, kad regionas būtų geriau pasirengęs būsimiems nuosmukiams ir būtų užtikrinta didesnė ekonominė konvergencija.

„Mūriniai pamatai“

Šalims nesutariant dėl europinės indėlių draudimo sistemos sukūrimo, bankų sąjunga, apie kurią jau seniai diskutuojama, vis dar nebaigta kurti.

O drąsus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymas suformuoti euro zonos biudžetą nesulaukė tokio pat drąsaus palaikymo: valstybės narės gruodį tesutarė išnagrinėti sušvelnintą pasiūlymą.

Ambicingesni E. Macrono planai paskirti euro zonos finansų ministrą arba sukurti europietiškąjį tarptautinį valiutos fondą buvo apskritai nustumti į šalį.

Tuo tarpu ECB ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad paremtų eurą, pažymėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko ekonomistas Gilles Moecas.

O N. Veronas laikosi nuomonės, kad eurą sustiprino bankų balansų valymas, pastangos suvaldyti valstybių skolas ir išskirtiniai ECB veiksmai.

Euras dabar yra „milžinas ant mūrinių, o ne ant smėlio pamatų“, pažymėjo jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Baltarusija nori geresnių Rusijos paskolos Astravo AE statyti sąlygų (1)

Baltarusija pateikė Rusijai konkrečius pasiūlymus dėl tarpvalstybinės paskolos Astravo...

Dargio ir Maurico diskusija apie krizę: atlyginimų augimas irgi gali tapti krize (61)

Jau kurį laiką yra diskutuojama apie artėjančią krizę, bet tikslių prognozių pateikti niekas...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (221)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...

Pas gyventojus dar likę 450 mln. neiškeistų litų (10)

Praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo euro įvedimo, Lietuvos gyventojai į bendrą Europos...

Sezoninių darbuotojų paieška pajūryje: jauni žmonės skaičiuoja ir žino, ko nori (62)

Iki vasaros sezono pradžios liko nedaug, tačiau toli gražu ne visiems pajūryje jau pavyko surinkti...

Top naujienos

EP rinkimų rezultatai: kas išvažiuoja atstovauti Lietuvai (143)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2624)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (66)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...

Orai: šiluma nelepins ir lis iki ketvirtadienio

Artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems ciklonai, tad vyraus debesuoti ir drėgni, tarpais vėjuoti...

Gitano Nausėdos šeima: protokolo žinovė žmona ir užsienyje gyvenančios dukros (8)

Šalia sekmadienį prezidentu išrinkto ekonomisto Gitano Nausėdos dažnai galima matyti jo...

Į politiką žengiantis Šarūnas Marčiulionis: manau, kad bus sunku (51)

Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinės Tėvynės sąjunga-Lietuvos...

Nausėda pergalę šoko su garsia žurnaliste (5)

Gitano Nausėdos štabe – garsi pergalės šventė. Išrinktasis Prezidentas prieš tai kalbėjęs,...

Gabrielius Landsbergis: kviesiu Šimonytę vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose (118)

Savo „Facebook“ paskyroje Gabrielius Landsbergis parašė, kad pasveikino telefonu Gitaną...

Nausėdos pergalės kalba Daukanto aikštėje: nuo šiol tikrai bus kitaip (117)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda miniai susirinkusių Daukanto aikštėje dėkojo už jam...

Pasibaigus prezidento rinkimams žinomi žmonės įžvelgė daugiau įdomių aspektų: tapo liūdna dėl dalies Lietuvos (11)

Sekmadienį Lietuvoje pasibaigus prezidento rinkimams ir Gitanui Nausėdai tapus naujuoju šalies...