aA
Jaunesnių kaip 40 metų gyventojų automatinis įtraukimas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tiesa, šioje byloje ne visų teisėjų nuomonės sutapo – pateiktos kelios atskirosios nuomonės. Anot socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, pensijų reforma ištaisė praeityje padarytas klaidas, o jauną žmogų skatina mąstyti apie savo ateitį.
Dvi teisėjos manė kitaip, bet KT padėjo tašką dėl pensijų: būtina varžyti asmens teises tikslui pasiekti
© TEISMAI.LT

Nuomonės išsiskyrė

KT konstatavo, kad teisinis reguliavimas, siekiant jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis paskatinti dalyvauti pensijų kaupime, kartu suteikiant jiems teisę pateiktos informacijos pagrindu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu vartotojų teises.

KT savo pranešime pažymi, kad šioje byloje KT teisėjos Danutė Jočienė ir Janina Stripeikienė pareiškė atskirąsias nuomones. KT sudėtį iš viso sudaro 9 teisėjai.

Teisėja J. Stripeikienė abejoja dėl KT padarytos išvados, nes ji, teisėjos nuomone, padaryta neatlikus pakankamo ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai tyrimo.

Taip pat, jos vertinimu, šioje byloje liko neatsakyta ir į kitą reikšmingą klausimą, ar tokio pobūdžio ilgalaikis, absoliučiai nepertraukiamas pensijų kaupimas gali būti pateisinamas pagal Konstituciją, t. y. ar būtina varžyti asmens teises siekiamam tikslui pasiekti.

Teisėja D. Jočienė pritaria, kad KT šioje byloje turėjo atlikti išsamesnį ginčijamo teisinio reguliavimo vertinimą atitikties Konstitucijai požiūriu: „Mano supratimu, tik išsamiu, visapusišku ginčijamo ir su juo susijusio kito Įstatyme (Pensijų kaupimo įstatyme – aut. past.) nustatyto teisinio reguliavimo vertinimu galėjo būti pagrįstai ir argumentuotai išanalizuotas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimas.“

Dvi teisėjos manė kitaip, bet KT padėjo tašką dėl pensijų: būtina varžyti asmens teises tikslui pasiekti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kritikų klausimai – ateities valdžioms

Pirmadienį „Delfi dienoje“ L. Kukuraitis kalbėjo, kad pensijų reforma ištaisė praeityje padarytas klaidas, o jauną žmogų skatina mąstyti apie savo ateitį.

„2003 metais, kai buvo kuriama pensijų kaupimo sistema (...), jau buvo nuspręsta už senatvės pensininkus, kurie dėjo „Sodros“ pinigus, kad gautų didesnes pensijas, kad valstybė dalį pinigų atiduos ateičiai į kaupimą. Tuo metu jau buvo padaryti sprendimai, kurie, mano nuomone, buvo neteisingi to meto pensininkų, kurie išėjo į pensiją ir mokėjo visą sumą, o gavo tik dalį pensijos, atžvilgiu. Šiuo atveju yra tik ištaisytos klaidos, ypač santykyje su „Sodra“. O jaunas žmogus yra skatinamas mąstyti apie savo ateitį“, – dėstė L. Kukuraitis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad pensijų sistemos specialistai kritikuoja valstybės prisidėjimą prie kaupimo pensijai, – ar jis teisingas, jei tai – privatus kaupimas. Šie klausimai, anot jo, lieka ateities valdžioms.

„Šiuo atveju jau valstybės prisidėjimas per „Sodrą” net ir valstybės biudžeto lėšomis buvo labai dosnus. Mes, sumažindami darbo apmokestinimą ir pridėdami tam tikrą dalį valstybės biudžeto lėšų, manau, suradome pakankamai gerą perėjimą, visiškai suprasdami, kad sistema ir toliau funkcionuoja.

Įsitraukusių žmonių kiekis kaupime yra gerokai didesnis nei iki tol, jie dalyvauja didesniu intensyvumu, šiemet dalyvauja dar didesnis procentas žmonių. Taigi pati sistema liko tvari. O klausimai, kuriuos kelia kritikai, – ateities valdžioms“, – „Delfi dienoje“ sakė jis.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Domantas Pipas

Abejojo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai

KT šią bylą nagrinėjo pagal 30 Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ neprieštarauja Konstitucijai.

Kaip skelbiama Seimo narių grupės prašyme, 2019 m. įsigaliojusi tvarka, pagal kurią į pensijų kaupimą automatiškai įtraukiami jaunesni kaip 40 metų amžiaus asmenys, neproporcingai varžo pensijų kaupime nedalyvaujančių asmenų laisvę patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis, t. y. ar mokėti pensijų kaupimo dalyvių įmoką.

Be to, anot parlamentarų, pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik aktyviais veiksmais to atsisakę, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą. Todėl taip galimai pažeidžiami konstituciniai sutarčių laisvės ir vartotojų teisių apsaugos principai.

Seimo narių grupės prašyme taip pat nurodoma, kad pagal ginčijamą tvarką automatiškai įtraukiant į pensijų kaupimą tik asmenis iki 40 metų sudaromos prielaidos diskriminuoti dėl amžiaus, nes nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vienintelis kriterijus yra asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip, parlamentarų teigimu, pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

Dvi teisėjos manė kitaip, bet KT padėjo tašką dėl pensijų: būtina varžyti asmens teises tikslui pasiekti
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

KT argumentai

Anot KT, Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam gyventojui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.

„Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas ir turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą“, – skelbia KT.

Įstatymų leidėjas, kaip savo sprendime pažymi KT, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus žmonėms būtų sukuriamos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimus dėl dalyvavimo senatvės pensijų kaupime.

KT nurodė, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kartu užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų.

„Šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, be kita ko, apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime“, – rašoma KT pranešime.

Toks teisinis reguliavimas, anot KT, nustatytas atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį ir prognozes.

Dvi teisėjos manė kitaip, bet KT padėjo tašką dėl pensijų: būtina varžyti asmens teises tikslui pasiekti
© DELFI / Karolina Pansevič

Skatina pradėti kaupimą kuo anksčiau

„Įstatymų leidėjo pasirinkta 40 metų amžiaus riba, kaip matyti iš šios bylos medžiagos, vertintina kaip optimali, kad būtų galima sukaupti lėšų didesnei būsimai senatvės pensijai“, – pažymi KT.

Rengiant bylą KT posėdžiui buvo gauta rašytinė socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio nuomonė. Įvertinus tai, kad kaupiamosios pensijos dydį lemia sukauptų lėšų dydis ir finansiniai jų investavimo rezultatai, įstatyme nustatyta 40 metų amžiaus riba, anot L. Kukuraičio, nelaikytina varžančia asmenų teises.

„Pagal Pensijų kaupimo įstatymą 40 metų ir vyresniems asmenims nedraudžiama sudaryti pensijų kaupimo sutarčių su jų pasirinktomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Taigi iš esmės nėra ribojama jų galimybė dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo galutinė nauda gali būti matoma po 25–30 metų, siūloma skatinti pradėti papildomai kaupti pensiją kuo jaunesnio amžiaus (nesukakus 40 metų), kai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus lieka bent 25 metai. Ilgas kaupimo laikotarpis būtinas ir dėl nedidelio įmokos dydžio“, – rašoma L. Kukuraičio nuomonėje.

Dvi teisėjos manė kitaip, bet KT padėjo tašką dėl pensijų: būtina varžyti asmens teises tikslui pasiekti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Parlamentinė opozicija 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į KT dėl Seimo patvirtintos pensijų reformos. Kreipimąsi pasirašė 30 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės narių.

„Delfi“ primena, kad nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigaliojus pensijų reformai automatiškai į papildomos pensijos kaupimą buvo įtraukti visi Lietuvoje gyvenantys, jaunesni nei 40 metų asmenys. Visi įtrauktieji turi kelis variantus – pasilikti priskirtame pensijų fonde, pakeisti priskirtą pensijų fondą arba iš viso pasitraukti iš kaupimo.

Iš pensijų kaupimo iki šių metų birželio 30 dienos gali pasitraukti tik tie gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir į kaupimą pirmą kartą įtraukiami šiemet. Jau esantys pensijų kaupimo dalyviai iš kaupimo pasitraukti negali.

Įtraukimas į kaupimo sistemą kartojamas kas 3-ejus metus, bet ne daugiau nei tris kartus, iki asmeniui sueis 40 metų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
2.0000

Paneigimas

Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Gintarą Marcinkevičių paskelbti šį paneigimą.

Turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius susitrumpino pavardę (125)

Vienos didžiausių Lietuvoje vadinamosios „VP grupės“ pagrindinis akcininkas ir vienintelis...

Lietuvos bankas „deVere E-Money“ skyrė 30 tūkst. eurų baudą

Lietuvos bankas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus...

Nepaisant rekomendacijų, Kaziuko mugės neatšauks: koreguojama šventės programa (256)

Trečiadienį Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo Europoje,...

„Brent“ barelio kaina pirmą kartą nuo 2018 metų gruodžio smuko žemiau 50 JAV dolerių (3)

Rinkos dalyviams vis labiau nuogąstaujant dėl naujojo koronaviruso plitimo ir poveikio, kurį tai...

Top naujienos

Įspėja dėl Turkijos įsiūčio: nepavykus susitarti Europos laukia chaosas (159)

Jei nenorite mums padėti – turėkite tuos pabėgėlius. Tokiais grasinimais Europos Sąjungai...

Po koronaviruso atvejo Lietuvoje profesorius Čaplinskas įsitikinęs: jau aišku, kad bus dar ne vienas toks atvejis (274)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Šiauliuose patvirtinus pirmąjį koronaviruso atvejį...

Nepaisant rekomendacijų, Kaziuko mugės neatšauks: koreguojama šventės programa (256)

Trečiadienį Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo Europoje,...

Aidas Petrošius. Valdydami koronaviruso grėsmę nepamirškime likti žmonėmis

Epidemijai pasiekus mano šalį , krizių valdymo mašina peršoko į aukščiausiąją pavarą....

Sprendimas dėl paauglę žiauriai užpuolusio jurbarkiečio sukėlė klausimų – užkliuvo viena detalė (5)

Sveiki, rašau dėl Jurbarko bylos . Rašėte, kad girtas vaikinas, bandęs išžaginti paauglę ir...

Turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius susitrumpino pavardę (125)

Vienos didžiausių Lietuvoje vadinamosios „VP grupės“ pagrindinis akcininkas ir vienintelis...

Šiaulių ligoninėje – nerimas, pacientai ir medikai drąsina vieni kitus (154)

Šiaulių respublikinėje ligoninėje, kur paguldyta pirmoji šalyje koronavirusu užsikrėtusi...

Skrydžių gigantui – skaudžios keleivių iš Lietuvos pamokos: teks sumokėti ne tik kompensacijas (17)

Airijos pigių skrydžių kompanija „ Ryanair “ sulaukia vis daugiau keleivių, kurių skrydžiai...

Situacija dėl Sirijos kaista: Rusija pasiuntė du karo laivus, Turkija atmeta Maskvos paaiškinimą Rusija: Erdoganas paskambino Putinui (404)

Rusija penktadienį per Bosforo sąsiaurį Viduržemio jūros kryptimi nusiuntė du sparnuotosiomis...

|Maža didelių žinių kaina