Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius šią savaitę įspėjo, kad rudenį gali labai smarkiai pabrangti mėsa.

„Čia tikrai ne gąsdinimas, bet tokia realybė pagal tas kainas, kurias mes matome. Tokiu metu prieš metus [tona pašaro] kainavo 120 eurų, dabar 360–380. Paukštienos, kiaulienos, tų pačių karpių 60 proc. savikainos būtų pašarų kaina. Energetika pabrango, fasavimo medžiagos pabrango, kuras pabrango,viskas pabrango“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ laidoje kalbėjo M. Maciulevičius.

Anot jo, nesiimant priemonių kilogramas mėsos ilgainiui gali kainuoti ir 10 eurų.

„Jeigu pažiūrėsite, dabar gyvo svorio kaina yra 2,60–2,80 euro [už kilogramą]. Su tokiomis pašarų kainomis turbūt prieisime ir iki 3,50. Bijau prognozuoti ir gąsdinti, galbūt netgi iki keturių. Tai paskaičiuokite, kas išeina išėmus vien karbonadą. Tiesiog tokia ekonominė realybė“, – teigė kooperatyvo vadovas.

Jo teigimu, dalis pirkėjų kai kurių produktų tiesiog nebeįpirks, o ir ūkininkai dirbs nuostolingai.

„Tikrai ne ūkininkai bus kalti, nes visi ūkininkai nuostolingai dirbs, jiems neleis tiek daug pabranginti, kad atsiimtų, ką įdėjo.

Europos Sąjungoje yra tik trys šalys, kurios neturi PVM lengvatos maistui. Tai yra Danija, Estija ir, aišku, mes, kaip visagalė, stipri valstybė. Visi kiti tą turi, tai yra kažkokie ekonominiai pagrindai. Vis dėlto ekonomistai, Europos Komisija dabar rekomendacijose labai aiškiai pasakė. Kiti dalykai – tas pats akcizas „žaliam“ kurui. Buvo 75 euro centai už litrą prieš keturis mėnesius, dabar jau kalbame apie 1,5 euro. Čia tas subsidijuotas ūkininkams“, – pasakojo M. Maciulevičius.

Pristatė antiinfliacinį paketą

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas mano, kad šiuo atveju taiklesnis sprendimas yra didinti NPD, tačiau neatmeta, kad sprendimas dėl PVM lengvatos maistui taip pat kada nors gali būti priimtas.

„Girdžiu pasiūlymus iš opozicijos, kalba apie PVM lengvatą maisto produktams, aš neatmesčiau, kad toks sprendimas ilgainiui bus priimtas Lietuvoje. Šiandien vis tik turime labai gerai pasverti, kur panaudosime mokesčių mokėtojų pinigus. PVM lengvata maisto produktams kainuotų maždaug 400 mln. eurų. Iš įvairiausių pavyzdžių ir ES skaičiavimų matome, kad didelė dalis to atitektų prekybininkams ir vartotojams gal tikrai dalis – iš 400 mln. tik 200 mln. vartotojams. Ir suprantama, jog ne visi vartotojai uždirba mažas pajamas ir yra valstybės remiami, taigi [parama] nebūtų labai tiksli.

Šiuo atveju, jeigu reikia rinktis, aš visgi siūlyčiau didinti NPD, kuriuo yra mažinami mokesčiai mažas pajamas gaunantiems, skatinama dirbti, mažinama socialinė atskirtis, mažinami mokesčiai verslui ir sudaroma galimybė žmonėms pasirinkti, kur tuos pinigus išleisti“, – kalbėjo M. Majauskas. Jis minėjo ir kompensacijas verslui, žemės ūkio sektoriui.

Mykolas Majauskas

Pasak jo, valstybė daro tam tikrus žingsnius, siekdama ir suvaldyti infliaciją, ir padėti tiems, kurie nukentės labiausiai.

„Iš tiesų infliacijos tempai neramina, Lietuvoje yra didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Atitinkamai Vyriausybė pateikė ir didžiausia antiinfliacinį paketą ES pagal BVP. Jis susideda iš dviejų dalių – viena dalis skirta didinti pajamas mažiausiai uždirbančių, kita dalis skirta slopinti kainas ten, kur jos auga sparčiausiai.

Didelė dalis to paketo teks NPD, pensijų didinimui, kompensacijoms, socialinėms išmokoms. Reikia sutikti, kad infliacija visų pirma paveikia mažiausias pajamas gaunančius. Didina skurdą, socialinę atskirtį ir būtent čia turi būti pagrindinis dėmesys.

Kainų reguliavimo paketas taip pat yra labai reikšmingas, jam yra numatoma apie 570 mln. eurų. Bus fiksuojamos dujų ir elektros kainos ties tam tikra riba, virš kurios valstybė viską kompensuos“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Dundulis: kai kurie maisto produktai – per pigūs

Prekybos tinklo „Norfa“ valdybos pirmininkas D. Dundulis laidoje vardijo produktus, kurie neišvengiamai brangs.

„Šiandien aš jau matau, ko dar žmonės nemato. Tai to nesakysiu, o tas, kas yra viešumoje ir ką sakiau jau prieš kiek laiko, kad brangs, tai pasikartosiu: aliejus labai stipriai brangs ir tą sakiau pačią pirmąją karo dieną, kad taip bus, nes puikiai žinojau, iš kur pagrindas aliejaus atkeliauja, mėsa brangsta ir kitos išeities čia nėra ir niekur nedingsi“, – teigė jis.

D. Dundulis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, jo nuomone, yra produktų, kurie dabar kainuoja per mažai.

„Pačios pigiausios duonos 400 gramų kepaliukas parduotuvėje kainuoja 35 centus. Pigiausiai apmokamas darbas (čia tikrai labai žemas atlyginimas, žemiausiais) pas mus – kažkur 4 eurai per valandą. Su visais mokesčiais tai yra grubiai 7 eurai. Tai ar protu yra suvokiama, kad už vieną dirbtą valandą galima nupirkti 20 duonos kepaliukų? Tiksliau, mums tiek kainuoja, žmogus negali tiek nupirkti. Ir į tuos 35 centus įeina dar 21 proc. PVM“, – kalbėjo D. Dundulis.

„Mano asmenine nuomone, yra produktų, kurie jau yra nuvertinti, jie tikrai per pigūs, jau nebe protingai per pigūs. Aišku, pyks klausytojai. Pajamas reikia kelti“, – pridūrė jis.

D. Dundulis teigė, kad už tokią kainą produktų pagaminti neįmanoma.

„Pirmiausia reikia grūdus turėti, miltus turėti, iškepti duoną, supakuoti ją, išvežti į parduotuves, parduoti. To neįmanoma padaryti, nerealu. <…> Bet yra dalykų, kur visa grandinė dotuoja. Jokiu būdu nesakau, kad tik prekybininkai dotuoja, visa grandinė dotuoja tas prekes“, – sakė jis.

Gudačiauskas: tai gali privesti prie to, kad tų produktų nebus Lietuvoje arba lietuviškų

„Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ vadovo Dariaus Gudačiausko vertinimu, žadama valstybės parama jo atstovaujamam sektoriui per maža.

„Paukštininkystės sektoriui bus [skiriamas] tik milijonas ir tai yra beveik perpus mažiau negu mes, mano vadovaujamos įmonės, patiria nuostolių kas mėnesį. Tai apie kokius mes milijardus kalbame? Mes įdarbiname šimtus tūkstančių žmonių, sukuriame aplink save didžiulę ekonomiką, valstybė sako, kad yra milijardai, bet tie milijardai kažkur išsisklaido ir mes pamatome tik nedidelę dalį jų“, – teigė D. Gudačiauskas.

Anot jo, parama turėtų būti tikslesnė ir reikėtų labiau įsigilinti, kam jos iš tiesų reikia. Vis dėlto vartotojus D. Gudačiauskas norėjo nuraminti.

„Noriu nuraminti visus vartotojus: mes tikrai nebadausime Lietuvoje. Tikrai nebadausime. Pažiūrėkite, kas yra su paukštiena. Paukštienos kilogramui pagaminti, kad mano finansinis rezultatas būtų nulis, reikia, kad paukštienos kilogramas kainuotų 2,48 euro. Šiandien jis kainuoja 2,20 euro ir tai sudaro mano nuostolį, kurį minėjau.

Tai jeigu darbininkas, dirbdamas mano vadovaujamose įmonėse, į rankas gauna 900 eurų per mėnesį, tai kiek kilogramų paukštienos jis gali nusipirkti? Ir kodėl mes dabar skelbiame bado baimę? Nėra šitos problemos. Aš pritariu gerbiamam Dunduliui – kai kurie produktai yra tiek devalvuoti, kad sunku įsivaizduoti, kaip už tiek galima būtų išauginti tą kilogramą paukštienos“, – sakė „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ vadovas.

„Tai yra didelė problema ir tai gali privesti prie to, kad tų produktų išvis nebus Lietuvoje arba lietuviškų. Kapitalas pasitraukia, jeigu jam toje rinkoje yra neužtikrinama teisė uždirbti pelną. Jeigu ilgus metus kapitalas neduoda grąžos, kapitalas traukiasi. 2020 metais nebuvo grąžos, 2021 metais nebuvo grąžos, 2022-aisiais nebuvo grąžos“, – kalbėjo D. Gudačiauskas.

Pasak jo, būtina pasirūpinti, kad Lietuva nesunaikintų savo gamybos. „Kai Lietuva sunaikins savo gamybą, nuo mūsų nepriklausys, kiek kainuoja duona, pienas ar paukštiena“, – laidoje „Iš esmės“ sakė D. Gudačiauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)