Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi klaipėdietė Irena ir skundėsi uostamiestyje negalinti surasti, kur nusipirkti dūmų detektorių.

Esą, išgirdę apie šį reikalavimą, senyvo amžiaus sutuoktiniai pradėjo važinėti po įvairias uostamiesčio statybos, remonto ir buities prekių parduotuves, tačiau iki dešimties eurų kainuojančio įrenginio niekur neradę – visi išparduoti.

„Tikrai pritariame tokiam reikalavimui. Manome, kad dūmų detektoriai užkirs kelią gaisrams. Tačiau bijome, jog jeigu nepavyks įsigyti šio įrenginio, sulauksime baudų“, – baiminosi ponia Irena.

Klaipėdoje veikiančios parduotuvės „Ermitažas“ informacijos darbuotojas informavo, kad pastaruoju metu dūmų detektorių paklausa ryškiai išaugo. Maždaug per mėnesį parduotuvėje išpirkta apie 300–400 dūmų detektorių. Tiesa, jų pasiūla yra papildoma.

Paskambinus bendruoju „Senukų“ prekybos tinklo informacijos telefonu, „Vakarų ekspresui“ atsakyta, kad pardavimas ir susidomėjimas dūmų detektoriais pastaruoju metu tikrai išaugęs.

Kesko Senukai“ marketingo vadovas Ramūnas Klyvis teigė, jog, palyginus šių metų vasarį su sausiu, dūmų detektorių pardavimas Klaipėdos „Senukuose“ augo rekordiškai – beveik 120 proc.

Priešgaisrinė signalizacija

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Birutė Gedrimaitė-Miliuvienė džiaugėsi, kad žmonės rūpinasi savo saugumu: dūmų detektoriaus paskirtis, kilus mažiausiam gaisro šaltiniui nuo elektros instaliacijos, elektrinių virdulių, skalbimo mašinų, kitų buitinių prietaisų ar cigaretės, duoti signalą žmogui, kad šis galėtų greitai pabėgti iš gaisro židinio ir išgelbėti savo gyvybę.

Detektorius gaisro negesina, tik perspėja žmones ir sutrumpina gaisrininkų reagavimo laiką, t. y. pastebėję pradinę gaisro stadiją žmonės gali greičiau išsikviesti pagalbą ir taip išsaugoti savo turtą.

2017-ais metais Klaipėdos apskrityje dėl gaisro žuvo penki žmonės, 2016-aisiais – 3.

„Gaisrai atima žmonėms pastoges, jei jie kyla daugiabučiuose, liepsna dažnai pasiglemžia ir kaimynų turtą. Gaisras sukelia milžiniškus nuostolius“, – teigė pašnekovė.

B. Gedrimaitė-Miliuvienė priminė, jog dūmų detektorių namuose galima lengvai pačiam įsirengti.

Tereikia kambario lubų centre jį pritvirtinti dviem varžtais arba dvipuse lipnia juosta.

Siekiant maksimalaus saugumo, dūmų detektorius reikia įsirengti kiekviename buto kambaryje, individualiajame name – po vieną kiekviename aukšte, išskyrus virtuvę. Tačiau minimalų saugumą užtikrintų bent jau vienas dūmų detektorius būsto hole.

Vis dėlto ji taip pat apgailestavo, kad po šio bendrųjų Gaisrinės saugos taisyklių pakeitimo kilo didelė pasipiktinimo banga.

„Mūsų tikslas nėra bausti. Mes nesiruošiame tikrinti visų butų ir individualiųjų namų. Žmonėms turi ateiti suvokimas, kad jie tai daro dėl savo ir artimųjų saugumo. Panašios pasipiktinimo bangos sulaukėme ir atsiradus reikalavimui užsisegti saugos diržus. Tačiau dabar dėl to net nekyla klausimų“, – teigė pašnekovė.

Gresia baudos

DELFI skelbė, kad detektoriai turės būti įrengti gyvenamose patalpose, kur nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija.

„Jeigu gegužės 1-ąją dūmų detektoriaus nebus, žmonės iš karto nebus baudžiami. Mes pradėjome prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“, aplankysime 100 tūkst. būstų, kalbėsime apie detektorių įrengimą, patarsime. Ir jei tik vėliau bus piktnaudžiavimo atvejų, bus nustatomi terminai, sankcijos“, – per spaudos konferenciją vasarį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pirminė bauda už detektoriaus neįrengimą – penki eurai, tačiau ugniagesiai nelinkę bausti ir labiau tikisi žmonių sąmoningumo. Šiuo metu dūmų detektorius turi tik 16 proc. šalies gyventojų. Ugniagesiai sako, kad detektorių kaina siekia 5 – 15 eurų.

Pernai namuose nakties metu žuvo 54 žmonės. Manoma, kad dūmų detektoriai būtų išgelbėję jų gyvybes.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas teigė, kad gyventojai gali iš karto įsirengti dešimt metų be pertraukos veikiančius dūmų detektorius.

„Detektorius yra nesudėtingas, jis nesudėtingai montuojamas ant lubų ir saugo didelį plotą – jeigu jam netrukdo konstrukcijos ir pertvaros, jis gali saugoti iki 60 kvadratinių metrų plotą“, – sako A. Gudžiauskas.

Įrengti virtuvėje detektoriaus nerekomenduojama, nes šie prietaisai yra labai jautrūs ir gali suveikti nuo garų, gaminamo maisto. Patariama jį įrengti miegamosiose patalpose. Detektorius identifikuoja tokios koncentracijos dūmus, kurie dar nėra pavojingi žmonėms.

„Galima įrengti ir kelis detektorius – jeigu neįsirengsite koridoriuje, o miegamojo durys labai sandarios... reikia įvertinti dar konstrukcijas, kuriomis gali plisti dūmai“, – sakė A. Gudžiauskas.

97 proc. per gaisrus žuvusių žmonių mirtis ištinka gyvenamojoje aplinkoje, kai gaisras kyla rūkant lovoje, nesirūpinant kūrenamų krosnių saugumu, nevalant kaminų ir t. t. Neretai ugniagesiai gauna pranešimus, kad namas dega atvira liepsna. Atvykę jie jau nebegali padėti, išgelbėti žmonių, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas, pastebėtas, nes ugnis jau įsiveržė į išorę.

Lietuvoje kasmet per gaisrus žūsta apie 100 žmonių. Praėjusiais metais miestuose žuvo 52 gyventojai, miesteliuose ir kaimo vietovėse – 51.

Daugiausia žmonių žuvo Kauno (20 gyventojų) ir Šiaulių (20), mažiausiai – Tauragės (2) ir Telšių (2) apskrityse. Daugiausia žmonių praėjusiais metais žuvo šeštadienį (19 gyventojų) ir sekmadienį (21), nuo 8 iki 22 valandos (56), pirmoje mėnesio pusėje (2-ąją ir 14-ąją mėnesio dieną žuvo po 7).

38 gyventojai žuvo dėl neatsargus rūkymo, 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 14 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 13 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 12 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po du – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, po vieną – dėl sprogimo bei žaibo iškrovos. Vieno gyventojo žūties priežastys tikslinamos.

Nuo 1996 metų reikalavimas įrengti dūmų detektorius taikomas statomiems, rekonstruojamiems ir renovuojamiems būstams. Manoma, kad visuose būstuose įrengus dūmų detektorius ir tinkamai juos prižiūrint žmonių žūčių Lietuvoje sumažėtų apie tris kartus.