aA
Migracijos departamentui paskelbus, kad per penkerius metus Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius padvigubėjo, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad svečių šalių gyventojai į Lietuvą migruoja dėl darbo – siekdami uždirbti pajamų.
Marius Dubnikovas
Marius Dubnikovas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Anot jo, lyginant su kitomis regiono valstybėmis, Lietuvoje pragyvenimo lygis yra aukščiausias, o ateityje migruojančios darbo jėgos poreikis ir pačios migracijos mastai augs – Lietuva tampa šalimi, į kokias tapus Europos Sąjungos (ES) nare užsidirbti keliavo jos pačios piliečiai.

„Labai greitai europėjame. Net greičiau nei kiti“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Penktadienį Seime Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gistautaitė pranešė, kad 2022 m. pradžioje Lietuvoje buvo įsikūrę 100,2 tūkst. užsieniečių, gavusių nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.

Palyginimui, pradedant 2017 ir 2018 metus Lietuvoje gyveno atitinkamai 46 ir 49 tūkst. užsieniečių, 2019 metais jų buvo 58 tūkst., 2020 metais – 73,8 tūkst., 2021 metais – 87,3 tūkst. Pernai apie 75 proc. leidimų laikinai gyventi ir per 71 proc. nacionalinių vizų, Migracijos departamento duomenimis, išduota darbo pagrindu.

M. Dubnikovo teigimu, Lietuva jau tapusi patrauklia šalimi emigruoti – kaip ir kitos Europos valstybės. Todėl vis daugiau užsieniečių siekia čia įsikurti, visų pirma norėdami užsidirbti.

„Užsieniečiai migruoja, važiuoja čia pas mus būtent darbo pagrindais – jie atvažiuoja pajamų. Ne dėl gamtos, aplinkos ar dar kažko, o pajamų. Tas pajamas jau jie čia gali uždirbti“, – teigia jis.

Pasak eksperto, Lietuva užsieniečiams, visų pirma iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, patraukli, nes čia galima lengvai susikalbėti rusų kalba. Antruoju veiksniu jis įvardija „toleranciją aplinkinėmis šalims“, kadangi lietuviai, įstojus į ES, patys gausiai emigravo į Vakarų Europą ir esą supranta atvykstančius į Lietuvą užsidirbti.

Taip pat finansų analitikas akcentavo, kad Lietuvos pragyvenimo lygis aukštesnis už Lenkijos, Latvijos ar Estijos.

„Lietuva regione patraukli tuo, kad mūsų pragyvenimo lygis aukščiausias – tiek lyginant su Lenkija, tiek su Latvija, Estija: žmogus už uždirbtas pajamas Lietuvoje gali įsigyti daugiausiai, lyginant su vidutiniu europiečiu ir aplinkinėmis šalimis. Mūsų vidurkis aukštesnis nei Lenkijos, Latvijos, Estijos. Ir dėl to esame patrauklesni“, – svarstė M. Dubnikovas.

Lietuvą finansų analitikas palygino su pagrindinėmis pačių lietuvių ir kitų šalių emigracijos šalimis – Jungtine Karalyste ir Vokietija, kuriose didelę darbuotojų dalį sudaro aktyviai į darbo rinką įsiliejantys migrantai.

„Visos išsivysčiusios valstybės iš esmės statė savo ekonominius pagrindus būtent ant dirbančių žmonių, prie kurių prisijungė ir migrantai. Tame pačiame Londone ar Vokietijoje, kur šiandien matome rekordines nedarbo lygio žemumas, nors žmonių, kurie į tas šalis migravo, skaičius nuolat auga. Lietuvoje tas procesas bus taip pat“, – dėstė M. Dubnikovas.

Migracijos įtaka tik didės

Pasak eksperto, augantis Lietuvos, kaip sėkmingos valstybės, kurioje galima dirbti ir užsidirbti, įvaizdis šalies ekonomikai yra „gera žinia“. M. Dubnikovo pastebėjimu, Lietuvos verslas jau daug metų kalba, kad demografinė šalies padėtis yra prasta, todėl darbo rinkai reikės vis daugiau darbuotojų iš užsienio.

„Ekonomikai besivystant, žmonėms pasiekus didesnę gerovę, gimstamumas šalyse mažėja. Tai yra ne kartą įrodyta tiek praktikoje, tiek teorijoje. Tai reiškia, kad mūsų šalis neišvengiamai turės prisitraukti užsieniečių, kurie čia dirbs. O vėliau vis daugės žmonių, kurie ne tik dėl užmokesčio atvažiuoja, bet atvyksta čia ir gyventi“, – svarstė M. Dubnikovas.

„Migracijos neišvengsime, ji tik didės. Nes gerovė Lietuvoje auga vienais sparčiausių tempų Europoje. Labai tikėtina, kad tas greitis išliks ir vilios užsieniečius būtent čia atvažiuoti“, – tęsė ekonomistas.

Jis pastebi, kad pradėti aktyvesnę migracijos politiką Lietuva turėtų nedelsiant ir priimti dirbti reikiamų įvairių kvalifikacijų žmones, kadangi po 5–10 metų darbo jėgos gali trūkti tiek, kad teks „įsileisti bet ką, bet kokiomis sąlygomis“.

Todėl augantis Lietuvos patrauklumas tarp gerovės užsienyje trečiųjų šalių piliečių yra „vienareikšmiškai“ naudingas šalies ekonomikai, sako finansų analitikas.

„Augant ekonomikai reikia daugiau darbo rankų. Daugiau darbo rankų reiškia didesnę pridėtinę vertę, o ši veda į didesnį gerovę šalies žmonėms. Ir tai galiausiai traukia žmones iš aplink. Mes tik matysime didesnį srautą, o tai dės ekonomikai pamatus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

ELTA
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.7778

Energetikos ekspertas: rizikų nesuvaldžiusiai „Perlas energija“ nematau kitos išeities kaip tik bankrutuoti

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus, kad vienašališkai keis planus...

Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc.

Šių metų liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc....

Užimtumo tarnyba: vidurvasarį pastebimas mažesnis aktyvumas darbo rinkoje

Vidurvasarį fiksuota net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš...

Veiklą atnaujinančios „Lifosos“ vadovė: laukia daug iššūkių

Po beveik keturių mėnesių Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „ Lifosa “ atnaujinant veiklą...

Spartų „Litchemos“ augimą gali pristabdyti karas Ukrainoje

Plastiko ir polimerinėmis granulėmis prekiaujanti Kauno bendrovė „Litchema“ praėjusiais metais...

Top naujienos

Ekspertai abejoja, ar Vakarai paseks Lietuvos pavyzdžiu: ruošiasi visai kitiems scenarijams su Rusija (7)

Delfi kalbinti politologai abejoja, ar Vokietija , kitos Europos valstybės paseks Lietuvos...

Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje (16)

Lietuvoje pirmadienį vidutinė elektros paros kaina viršijo 500 eurų už megavatvalandę....

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (1)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.

Kinijai vykdant karines pratybas, į Taivaną slapta išvyko dar viena Lietuvos delegacija papildyta (1)

Kinija mosuoja ginklais aplink Taivano salą, o Lietuva esą taikai gali sutrukdyti. Tarp asmenų...

Užfiksuota skaudi avarija Vilniuje: moterį partrenkęs kaltininkas pabėgo ir pasislėpė bėglį padėjo surasti pilietiški gyventojai

Šių metų liepos 24 d., apie 22 val., Vilniuje , Dzūkų g., automobilis VW, vairuojamas dvidešimt...

Energetikos ekspertas: rizikų nesuvaldžiusiai „Perlas energija“ nematau kitos išeities kaip tik bankrutuoti

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus, kad vienašališkai keis planus...

Maksimo Galkino koncertas Jūrmaloje sustabdytas dėl kruvino incidento: agresyvaus vyro sulaikymo metu jam sulaužyta ranka specialiai Delfi iš Jūrmalos (3)

Jūrmaloje vykęs trečiasis Maksimo Galkino pasirodymas neapsiėjo be incidentų. Šou teko nutraukti...

„Volfas Engelman“ ieško naujų darbuotojų – paruoš itin retos profesijos atstovus, kuriems mokės nuo 1000 eurų į rankas

Tarptautinis alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ planuoja augimą...

Verslas PliusTautvydas Marčiulaitis

Marčiulaitis apie recesiją: koks blogiausias scenarijus gali laukti ir kaip ruoštis jau dabar

Liepą Jungtinėse Amerikos Valstijose oficialiai prasidėjo recesija . Tiesa, pati JAV to...

Jeigu nuo mėšlungio negelbsti net magnis, specialistė patarė atkreipti dėmesį į dietą

Mėšlungis – turbūt visiems pažįstama problema. Raumenų spazmai paprastai surakina staiga ir...