„Mes visų pirma turime apsvarstyti, ką tas (Valstybinis plėtros – ELTA) bankas turi daryti, kokius uždavinius mes jam keliame. Ir tik atsakius į tai, kokius uždavinius bankas turi spręsti, ar jis yra rentabilus, galima spręsti apie alternatyvą, kokius variantus pasirinkti. Tai, kad yra siūlomi variantai neišdiskutavus, kokią problemą sprendžiame, atrodo ganėtinai keistai, ir tai yra esminė problema“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Finansų analitikas sakė, kad visi trys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti variantai yra geri, tačiau nenustačius, kokią problemą Valstybinis bankas padėtų išspręsti, jo steigimas taptų labai rizikingas.
„Visi trys pasiūlyti variantai yra absoliučiai geri. (...) Priklausomai nuo to, kokią problemą turime, visi trys variantai yra galimi. (...) Valstybė gali turėti banką, bet reikia atsakyti į klausimą, kokią problemą mes sprendžiame, ir antras dalykas, kaip mes iš to banko uždirbsime. Nes kitu atveju, banko steigimas yra labai rizikingas veiksmas, kuris gali lemti tai, kad mes turėsime didžiulę problemą ir turėsime visi mokėti savo pinigus tam, kad šitą banką palaikytume“, – teigė jis.
Anot M. Dubnikovo, nors visiškai naujo Valstybinio banko kūrimas reikštų, kad kai kurios paslaugos galėtų būti teikiamos ir privatiems asmenims, taip pat būtų rizikuojama uždėti didžiulę finansinę naštą šalies gyventojams.
„Mes kalbame ne apie būsto (paskolų – ELTA) paslaugas, kalbame apie mokėjimo korteles, kalbame apie sąskaitų atidarymą, labai daug techninių klausimų turėtume atsakyti. Ir kol kas nei diskusijos, nei klausimų nebuvo iškelta. Pradedame nuo to, kad mums reikia įsteigti banką, bet bankai, supraskime, per pastaruosius 2000 metų buvo kuriami labai skirtingai ir veikia skirtingais aspektais. (...)
Aš manau, kad politikai manipuliuoja visuomenės nuomone, kelia aistras, kad reikia valstybinio banko, tarsi tas bankas bus labai geras, jis bus kitoks negu egzistuojantys komerciniai bankai, dalins pinigus už dyką ir nereikės jų grąžinti. Bet supraskime, kad jei tokį dalyką padarysime, tokį monstrą įsteigsime, tai visi mes mokėsime už tai. Ir šiuo atveju yra didžiulė ir ekonominė, ir politinė rizika“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka penktadienį pristatė tarpinstitucinės darbo grupės, vertinusios Valstybinio plėtros banko steigimą, išvadas, primena ELTA. Tarp darbo grupės siūlymų – trys kryptys, kuriomis Valstybinis plėtros bankas galėtų būti steigiamas.
„Buvo svarstomos kelios alternatyvos. Vieną jų – Lietuvoje veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas. Kalba eina apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, INVEGA, Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA) ir naujai kuriamą Valstybės investicijų valdymo agentūrą. Kita alternatyva – holdingo steigimas tų pačių agentūrų pagrindu“, – žurnalistams sakė viceministrė.
„Dar viena alternatyva – veikiančio banko įsigijimas arba naujo valstybinio banko sukūrimas“, – pridūrė J. Rojaka.
Darbo grupė siūlo Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją dėl techninės pagalbos. Gauti ekspertines išvadas iš Europos Komisijos užtruktų apie metus.
Seimas nutarimu jau buvo Vyriausybę įpareigojęs pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos struktūrinių reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Vienintelis šiuo metu parduodamas bankas yra Medicinos bankas.
