Prieš trejus metus Raimundas kartu su broliu įkūrė startuolį „Sprana“. Pirmieji metai buvo skirti investicijų paieškoms. Dabar prisiglaudę po lazerių komponentų gamybos ir prekybos įmonės „Altechna“ sparnu vyrai jau baigia kurti savo pirmąjį produktą.
„Gamybiniam verslui reikia gana nemažų pradinių investicijų, ypatingai aukštųjų technologijų srityje, - pasakojo R. Steponavičius. - Lietuvoje klesti ir įsivažiavo programinių sistemų imperija ir ji sėkminga. Čia investicijų reikia nedaug, tačiau pridėtinė vertė labai didelė. Tokį sektorių mažoje šalyje labai lengva pastumti į priekį – reikia tik gerų idėjų ir gerų komandų. Tačiau norint gamybinio verslo neišvengiamai reikia didelių investicijų“.
Šiuo metu „Spranos“ laboratorijoje jau supirkta technologijų daugiau nei už 1,5 mln. Lt. Joje – vienas iš geriausių amerikiečių siūlomų spektrometrų, leidžiančių užrašyti labai platų spalvų diapozoną. Įmonė taip pat turi įsigijusi baltos šviesos lazerį.
„Dabar jo kaina apie 80 tūkst. Lt ir čia jau laikoma nebrangu“, - teigė R. Steponavičius.
Taip pat brolių laboratorijoje – ypatinga statinės ir dinaminės šviesos sklaidos tyrimo sistema, kurios antros nėra ne tik Lietuvoje, bet ir dideliu atstumu aplink ją.
Paliko Angliją
Raimundas Steponavičius į Lietuvą kurti verslo sugrįžo po doktorantūros studijų Didžiojoje Britanijoje, Newcastle universitete. Vyras pasakojo, kad jam verslo kūrimo aplinka Lietuvoje pasirodė patraukli.
„Idėjos subrendo ten, o realizacija čia sugrįžus. Buvo minčių ir ten pradėti verslą, bet brolis įkalbino sugrįžti, - pripažino R. Steponavičius. - Buvo ir abejonių, ar čia dirva palanki tokioms sistemoms, bet iš tikrųjų sąlygos Lietuvoje pradėti naują verslą geros: tiek galimybė pritraukti investicijų, tiek lėšų iš Europos Sąjungos. Turime geros kvalifikuotos darbo jėgos. Žinoma, emigracijos problema yra, bet nepaisant to, gabaus jaunimo yra. Aukštųjų technologijų srityje atlyginimai yra neblogi“.
Vis dėlto „Spranos“ vienas iš įkūrėjų pripažino, kad ieškant tam tikrų siauros srities specialistų surasti gana sunku: „Dar iki šiol ieškome kelių žmonių, bet universitetuose jų yra. Jau esame nusitaikę į kelis doktorantus. Manau, su laiku reikiamų darbuotojų tikrai rasime“.
„Ten tas pats kaip gerai užžėlusiose džiunglėse naujam daigeliui prasimušti – galimybės mažos, - prisiminė verslininkas. - Lietuvoje, jei turi gerą idėją, tai tikimybė gauti paramą kur kas didesnė. Per turėtas dvi įmones esame rašę 6-7 projektus ir visiems esame gavę paramą. Lietuvoje dar yra sričių, kur pakankamai lengva išsikovoti vietą ir mesti iššūkį tarptautinėms kompanijoms“.
R. Steponavičius taip pat pastebėjo tendenciją, kad aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančios įmonės vis mažiau savo žvilgsnius kreipia į Kinijos rinką.
„Lietuvoje turime daug išsilavinusių žmonių, idėjų, o kaštais dar esame žemesni ir galime kurti aukšto lygio produktus už mažesnę kainą ir tai patrauklu investuotojams. Mes esame geresnis variantas nei Kinija, nes esame čia pat. Jau daug įmonių atsikando gamybos perkėlimo į Kiniją ir pradeda grįžti atgal, nes logistikos kaštai tampa per brangūs – tampi nelankstus. Ypač aukštųjų technologijų srityje Kinijos era baigėsi: pridėtiniai kaštai produkte nesudaro didelės dalies, daug svarbiau žinios ir mažas atstumas“, - svarstė verslininkas.
Baigia pirmą projektą
R. Steponavičius teigė, kad kuriant aukštosiomis technologijoms pagrįstos gamybos įmonę itin svarbu rasti gerą užnugarį. „Spranai“ čia labai padėjo Gintautas, Petras ir Alferas Šlekiai, kurie jauną kompaniją pasodino į „Altechnos“ valtį.
„Turėti gerą užnugarį labai svarbu. Vienam išsukti gamybinį verslą aukštosiose technologijose labai sunku“, - pripažino vienas iš jaunos įmonės įkūrėjų.
„Sprana“ lazerių sektoriuje žada atverti naują nišą Lietuvoje. Kompanija žada kurti ir gaminti spektroskopinius analizatorius.
Didžiausia problema kol kas – personalo pritraukimas.
„Ne tik dėl emigracijos, bet ir todėl, kad esame labai maža šalis. Jei lendi į labai mažą nišą, tai rasti specifinį žmogų yra nelengva. Kartais esi pasirengęs mokėti tiek, kiek paprašys, bet vis vien sunku surasti“, - kalbėjo R. Steponavičius.
Kol kas komanda išsiverčia su specialistais iš Lietuvos, tačiau yra pamąstoma ir apie savo srities žinovus iš užsienio.
Jaučiasi maža žuvimi prie didelio banginio
„Sprana“ nusitaikiusi į gana konkurencingą rinką. Lietuvių kompanijos konkurentai – tokie analitinių instrumentų gamintojai kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Horiba Scientific“.
„Apie tuos banginius yra daug žuvyčių, kurios gali išvystyti savo sėkmės formulę – rasti nišą, kuri nėra pakankamai skani ir didelė didiesiems, bet pakankamai didelė mažam ir pradedančiajam, kad jis pavalgytų ir išsivystytų. Vėliau jau galima pradėti atiminėti po kąsnelį ir iš banginio, jei jo nepykdysi“, - savo įmonės perspektyvas nusakė R. Steponavičius.
Pasak jo, didžiulės įmonės dažnai nežaidžia su smulkiomis nišomis, kurioms reikia didelio įdirbio.
„Didieji įdomias nišas stebi, bet neinvestuoja. Žiūri, kaip sekasi tokiems kaip mes. Jei kažkam labai pasiseka ir pradeda sparčiai augti, tai jie yra arba nuperkami, arba nuperkami tyrimai, arba patentai“, - pasakojo vienas iš „Spranos“ įkūrėjų.
Lietuvos verslo paramos agentūros duomenimis, UAB „Sprana“ pagal dvi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemones iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta 1,848 mln. Lt paramos.
