Draudikai prognozuoja, kad šiemet bei kitąmet šios draudimo rūšies rinka mūsų šalyje turėtų augti apie 20-30 proc.

Telšiškiams - beveik 1 mln. litų

Šių metų sausį visą šalį sukrėtė įvykiai Telšiuose, kai, įvykus avarijai šiluminėse trasose, apie 40 miesto daugiabučių liko be šilumos. Kadangi tomis dienomis temperatūra nukrito iki -30 laipsnių šalčio, gyventojų butuose sproginėjo radiatoriai, o vanduo liejo ir gadino gyvenamąsias patalpas.

Žmonėms patirtą žalą būtų tekę atlyginti pačiai šilumos tinklus prižiūrinčiai bendrovei “Litesko”, jeigu ši nebūtų apsidraudusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu (BCAD). Avarijos nuostolius ėmėsi atlyginti bendrovė “Lietuvos draudimas”, kuri sureguliavo vieną didžiausių bendros civilinės atsakomybės žalų per visą kompanijos istoriją.

“Lietuvos draudimo” atstovas spaudai Valdas Lopeta “Kauno dieną” informavo, kad nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims iš viso išmokėta 958 tūkst. litų draudimo išmokų.

“Iš viso žala buvo atlyginta beveik trims tūkstančiams gyventojų ir įmonių. Vidutinė išmoka siekė 325 Lt. Išmokų dydis buvo labai įvairus, nuo keliolikos litų už sušalusias gėles, sugadintus maisto produktus iki keliasdešimties tūkstančių litų už apgadintus pastatus įmonėms, mokykloms, vaikų darželiams ir kt.”, - sakė V.Lopeta.

Stengiamasi apsieiti be teismo

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas yra labai populiarus užsienyje - reta įmonė imasi veiklos neapsidraudusi bendrosios civilinės atsakomybės.

Anot mūsų šalies draudikų, BCAD rinka Lietuvoje sparčiai auga - per pastaruosius ketverius metus šio draudimo sutarčių skaičius padidėjo net 7 kartus, o įmokų suma išaugo 1,8 karto. Pastebima tendencija, kad drausdamiesi verslo klientai vis dažniau teiraujasi apie galimybę įsigyti šią draudimo paslaugą, tad šiemet ši rinka turėtų augti apie 20 proc., kitąmet - apie 30 proc.

Pasak draudimo bendrovės “Ergo Lietuva” Civilinės atsakomybės draudimo grupės vadovės Linos Karkliauskaitės, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo rinka ateityje ir toliau plėsis dėl daugėjančių pretenzijų bei į draudėjų gretas įsiliejančių smulkiųjų ir vidutinių įmonių.

“Pernai teisme buvo sprendžiama daugiau kaip 10 tūkst. bylų, susijusių su civiline atsakomybe. Tiesa, tai bendras skaičius, apimantis ir su draudimo teisiniais santykiais nesusijusias bylas. Tačiau bendra tendencija ryški - bylų skaičius auga ir ateityje jų tik daugės”, - sakė L.Karkliauskaitė.

Audrius Pilčicas, “Ergo Lietuva” Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius, akcentavo, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, įmonės siekia, kad nebūtų pakenkta jų reputacijai, tad dauguma atvejų žalos sureguliuojamos be teismo. Bylinėjamasi tik tuomet, jeigu kyla ginčas.

Draudžiasi ir gamintojai, ir prekybininkai

Draudikų teigimu, žmonės vis dažniau supranta, kad žalos atveju kas nors yra už tai atsakingas, todėl galima reikalauti atlyginti nuostolius. Įmonės taip pat vertina riziką, tad kasmet besidraudžiančiųjų daugėja.

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo (BCAD) įmoka neretai sudaro tik 0,05 ar 0,1 proc. metinės bendrovės apyvartos, o apsidrausti galima vieno ar kelių milijonų litų draudimo sumai. Tokio dydžio žalos nėra dažnos, tačiau šimtatūkstantines žalas draudikai išmoka kasmet po kelis kartus.

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu apdraudžiama atsakomybė už žalą, kuri gali atsirasti tretiesiems asmenims dėl įmonės valdomų pastatų, įrengimų, neatsargios įmonės darbuotojų veiklos bei žalą, atsirandančią dėl netinkamos produkcijos ar paslaugų kokybės.

“Šios grupės draudžiamos rizikos yra aktualios visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų veiklos srities, mat pirmiausia apdraudžiama nuo žalos, kuri gali atsitikti dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitos įrangos valdymo. Pvz., atėjęs klientas paslys ant šlapių laiptų ir susilaužys koją. Tokiu atveju jis iš bendrovės gali reikalauti ne tik apmokėti gydymo išlaidas, tačiau ir padengti negautas pajamas, atlyginti neturtinę žalą”, - teigė Lina Karkliauskaitė.

Anot specialistės, pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus, žalą gali tekti atlyginti net nesant įmonės kaltės.

Departamento direktorius A.Pilčicas užsiminė, kad vis dažniau BCAD draudžiasi maitinimo įstaigos, siekdamos užsitikrinti, kad, sakykim, maistu apsinuodijus klientams, jiems žalą atlygins draudikai: “Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas - tai įmonės finansinio saugumo garantas. Dauguma žalų išmokama per du ar pustrečio mėnesio, jeigu sumos stambesnės, šis procesas gali užtrukti ilgiau, nes draudimo įmonė turi įvertinti žalos dydį, kurį nustato nepriklausomi ekspertai”.

Draudimo kompanijos “PZU Lietuva” Produktų ir rizikos valdymo departamento bendrosios civilinės atsakomybės rizikų ekspertė Renata Grigaliūtė-Grobovienė taip pat akcentavo, kad BCAD yra aktualus visoms įmonėms, kurių patalpose dažnai lankosi klientai, kurių darbuotojai dirba užsakovų patalpose arba teritorijoje, kurios gamina, platina, parduoda produktus, teikia paslaugas.

“Šis draudimas yra labai lankstus draudimo produktas, kadangi draudėjas gali pasirinkti ar drausti tik veiklos civilinę atsakomybę ar kartu pasirinkti ir produkcijos gamintojų bei paslaugų teikėjų civilinę atsakomybę. Taip pat draudėjas gali pasirinkti draudimo sumą, atsižvelgdamas į savo veiklos apimtis, gali pasirinkti besąlyginės išskaitos dydį ir papildomas rizikas”, - aiškino “PZU Lietuva” atstovė.

Patirtas skausmas bus vertinamas pinigais

Užsienyje draudimas yra neatsiejama verslo dalis - verslas net nepradedamas be draudimo. Draudikai tikisi, kad tai taps tradicija ir Lietuvoje.

“Europos Sąjungos valstybėse verslas net neįsivaizduojamas be draudimo dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų, nes žalos tokiais atvejais gali susidaryti labai didelės ir gali siekti šimtus tūkstančių ir milijonus eurų”, - tvirtino “Ergo Lietuva” teisininkė L.Karkliauskaitė.

“Ergo Lietuvai” dažniausiai pranešami draudiminiai įvykiai, kai žala dėl netinkamos produktų ar paslaugų kokybės buvo padaryta trečiojo asmens turtui.

Tokie atvejai sudaro 88 proc. visų pastarųjų ketverių metų pranešimų. Kur kas retesni draudiminiai įvykiai yra tada, kai žala dėl netinkamos produktų ar paslaugų kokybės yra padaroma žmogaus sveikatai ir gyvybei. Beveik dešimtadalis pranešimų - apie turtines pretenzijas ir dėl pastatų bei sklypų valdytojų civilinės atsakomybės.

L.Karkliauskaitės teigimu, ateityje žalų sudėtis gali šiek tiek keistis, kadangi vis dažniau pareiškiami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo: “Nukentėję asmenys vis dažniau žalos atveju ieško kaltųjų ir siekia, kad jų patirti nuostoliai būtų atlyginti. Artimiausių metų teismų praktika parodys, kokios neturtinės žalos sumos įsitvirtins Lietuvoje”.

Tuo tarpu kai kuriose užsienio valstybėse neturtinė žala įvertinta labai tiksliai, pvz., leidinys “Personal Injury Compensation in Europe” paskelbė, kad Austrijoje nedidelis fizinis skausmas atlyginamas po 414 litų per dieną. Sukeltas didelis fizinis skausmas žalą padariusiai įmonei kainuotų jau daugiau kaip 1200 litų.

Išmokos didėjo dukart

Nuo 2002 m. daugiau nei 8 kartus išaugo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, kuris draudžia įmonių padaromą žalą tretiesiems asmenims, įvykių skaičius. Daugiau nei 40 proc. padidėjo šio draudimo išmokų sumos, nuo 6,7 mln. Lt 2002 m. iki 9,5 mln. pernai.

Iki šių metų rugsėjo pagal BCAD rinkoje atlyginta nuostolių už 9 mln. litų, pernai tuo pačiu laikotarpiu - už 7 mln. Lt. “Lietuvos draudimas” per šį laikotarpį pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimą atlygino nuostolių už 2,8 mln. litų (įskaičiavus ir dėl Telšių avarijos patirtas žalas), o pernai tuo pat metu atlyginta 1,1 mln. nuostolių.

Per 9 šių metų mėnesius “Ergo Lietuva” BCAD žaloms padengti jau išmokėjo 2,087 mln. Lt, - taip pat du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Įmokų surinkta 28 proc. daugiau nei pernai ir suma siekia 7,198 mln. Lt.

“PZU Lietuva” per tą patį šių metų laikotarpį BCAD draudimo įmokos jau viršijo 10 mln. Lt, išmokėta 2,836 mln. Lt išmokų.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo rinka Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius, palyginus su 2005-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, padidėjo 26,3 proc. iki 41,358 mln. litų.