25 metus ir ilgiau didino dividendus
Investuojantieji į įmonių akcijas grąžos tikisi iš kapitalo prieaugio arba išmokamų dividendų.
Remiantis „S&P Dow Jones Indices“ duomenimis, nuo 1926 m. JAV akcijų rinkos grąžą sudarė du trečdaliai kapitalo vertės prieaugio ir trečdalis išmokėtų dividendų. Pastarieji per rinkų pakilimą daugeliui investuotojų neatrodo labai reikšmingi, tačiau pastovios įmonių pelno dalies išmokos itin praverčia nuosmukio laikotarpiais. Gautus dividendus sunkesniais periodais galima tiesiog leisti pragyvenimui arba už juos įsigyti stipriai atpigusių vertybinių popierių. Savo straipsniuose žurnale „Investuok“ nagrinėdamas įmones ir sektorius gana dažnai rašau ir apie dividendines įmones, tačiau šį kartą koncentruojamės būtent į jas.
Žinoma, dividendus moka tikrai ne visos kompanijos. Dar mažiau tokių įmonių, kurios turi dividendų politiką, nuosekliai jos laikosi ir pastoviai didina išmokamą pelno dalį. Tokios įmonės dažnai įvardijamos „dividendų aristokratais“. Tradiciškai JAV dividendų aristokratais laikomos į pagrindinį šalies akcijų indeksą S&P 500 įtrauktos įmonės, kurios nuosekliai pastaruosius 25 metus ir ilgiau didino investuotojams išmokamą pelno dalį.
„S&P 500 Dividend Aristocrats“ indeksas
Tokioms įmonėms sekti, išskirti joms iš kitų yra sukurta nemažai skirtingų indeksų. Vienas iš pagrindinių ir populiariausių – „S&P 500 Dividend Aristocrats“. Kiek atsimenu, anksčiau žurnale „Investuok“ apie jį dar nebuvo rašyta, tad šiek tiek plačiau apie jo sudėtį: į indeksą yra įtrauktos 64 kompanijų akcijos – šių įmonių rinkos kapitalizacija turi būti didesnė nei 3 mlrd. JAV dolerių. Įtrauktos įmonių akcijos turi būti likvidžios – prekybos akcijomis apyvarta turi viršyti bent 5 mln. JAV dolerių per dieną.
Praėjusio ketvirčio pabaigoje (rugsėjo 30 d.) 64-ių į indeksą įtrauktų kompanijų rinkos kapitalizacijos vidurkis sudarė 79,54 mlrd. JAV dolerių (mediana – 38,06 mlrd. JAV dolerių). Mažiausios įmonės vertė rinkoje siekė 6,24 mlrd. JAV dolerių, o didžiausios – 429,51 mlrd. JAV dolerių. Didžiausių įmonių pagal kapitalizaciją dešimtukas sudarė 18,1 proc. visos indekso kapitalizacijos.
„S&P 500 Dividend Aristocrats“ indekse yra 10 iš 11 pagrindinio S&P 500 indekso sektorių kompanijų. Vienintelis sektorius, kurio atstovės nėra, yra komunikacijos. Šiam sektoriui priskiriamos tokios kompanijos kaip „Google“ valdytoja „Alphabet“, „Meta Platforms“, „Netflix“ ir kt.
Tarp 10-es sektorių didžiausia dalis „dividendų aristokratų“ indekse tenka plačiai vartojamų prekių (angl. consumer staples) sektoriui (21,6 proc.). Toliau rikiuojasi pramonės (18,3 proc.), žaliavų (12,7 proc.), sveikatos apsaugos (11,2 proc.), finansų (10,9 proc.) sektoriai. Įdomu, jog energetika užima mažiausią, t. y. 3,4 proc., indekso dalį, nors tarp visų indekso komponentų būtent energetikos bendrovė „Exxon Mobil“ yra didžiausia pagal rinkos kapitalizaciją.
Aristokratai ar S&P 500?
Ilgesnę investavimo patirtį viešose kapitalo rinkose turintys investuotojai žino, kaip sudėtinga metus iš metų aplenkti pagrindinius akcijos indeksus, aktyviai valdant savo investicinius portfelius. Iš tiesų tik nedaugeliui pavyksta tai padaryti. Tas galioja ir renkantis dividendinį investavimą, investuojant į dividendus mokančias kompanijų akcijas ar jas sekančius ETF fondus.
Didžioji dalis tiek profesionalių, tiek mažmeninių investuotojų portfelių rezultatus lygina su pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 pokyčiais. Indeksas tikrai gerai atspindi dabartinės didžiausios pasaulio ekonomikos pokyčius ir dėsnius. Tai byloja ir didelė jame skirta dalis technologijų kompanijoms, kurių kuriamos ir vystomos inovacijos užima vis svarbesnę visuomenės gyvenimo dalį. Būtent technologijų kompanijų šuolis pastaruosius metus buvo vienas iš pagrindinių indekso augimo variklių.
Istoriškai dividendų aristokratų indeksas nuo 2012 m. arba nežymiai lenkdavo, arba vos atsilikdavo nuo S&P 500, tačiau atotrūkis itin išaugo kilus pandemijai. 2020 m. S&P 500 dėl stipriai brangusių technologijų įmonių akcijų užbaigė fiksuodamas 18,4 proc. bendrą teigiamą pokytį, įskaitant įmonių išmokėtus dividendus (angl. total return), kai „S&P 500 Dividend Aristocrats“ prieaugis sudarė vos 8,68 proc. 2012–2018 m. laikotarpiu dividendų aristokratų indekso bendra grąža, t. y. indekso reikšmės prieaugis ir kompanijų išmokėtų dividendų suma, vidutiniškai 0,54 procentinio punkto lenkdavo pagrindinio JAV akcijų indekso grąžą (nors aplenkė tik 3 kartus per 7 metus).
Šiais metais rinkoje gana sunku surasti įmonių, kurios ne tik pralenkė pagrindinius akcijų indeksus, bet nuo metų pradžios atnešė ir bent kokią grąžą iš kapitalo prieaugio. Bendrai vertinant, uždirbti buvo galima ir šiemet – daugiau apie tai kituose šio numerio žurnalo „Investuok“ straipsniuose, o nagrinėjant dividendų grąžą išsiskiria energetikos sektorius. Apskritai tarp 11-os S&P 500 sektorių vienintelė energetika nuo metų pradžios kol kas registruoja teigiamą pokytį. Visų kitų sektorių akcijų pokyčiai šiais metais yra neigiami. Išsipardavimas neaplenkė ir į „S&P 500 Dividend Aristocrats“ įtrauktų kompanijų. Tarp indeksą sudarančių įmonių yra ir tokių, kurių akcijos šiais metais atpigo ir po daugiau nei 60 proc., nors jų verslai laikomai išskirtinai stabiliais. Juk ne kiekvienas verslas 25 metus iš eilės ir daugiau sugeba akcininkams didinti išmokamus dividendus.
„Realty Income Corporation“
Vienu aukščiausių dividendinių pajamingumų iš indeksą „S&P 500 Dividend Aristocrats“ sudarančių įmonių investuotojus vilioja „Realty Income Corporation“. Tai yra viena didžiausių JAV komercinio nekilnojamojo turto valdytojų. Bendrovės turtas geografiškai daugiausiai yra JAV, tiesa, bendrovė valdo ir kelis šimtus objektų Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje. „Realty Income Corporation“ portfelyje yra daugiau nei 11,4 tūkst. valdomų objektų. Bendrovė turi daugiau nei 1,1 tūkst. klientų.
„Realty Income Corporation“ yra viena iš nedaugelio kompanijų, kurios investuotojams dividendus išmoka kas mėnesį. Per praėjusius dvylika mėnesių akcininkams iš viso buvo išmokėta 2,98 JAV dolerių dividendų. Skaičiuojant pagal akcijos rinkos kainą rengiant straipsnį (57,47 JAV dolerio), dividendinis pajamingumas siekia tikrai neblogą lygį – 5,19 proc. Per pastaruosius penkerius metus „Realty Income Corporation“ dividendus vidutiniškai augino po 3,94 proc. kasmet. Galima palyginti: JAV vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo po 4,51 proc.
Nors dividendinė grąža investuotojus tikrai turėtų džiuginti, „Realty Income“ akcijos pigo kartu su visa rinka. Nuo metų pradžios iki straipsnio rengimo dienos akcijų kaina krito 19,72 proc. Tiesa, investuojantieji tik dėl dividendų pernelyg nesijaudina dėl tokio kainos pokyčio, o dažnai dar ir stengiasi išnaudoti patrauklią galimybę. „Realty Income“ toliau didina išmokamus dividendus, o artėjant recesijai įmonė primena, kad net ir per finansų krizę, pandemiją ir kitas praėjusias krizes mokėjo vis didesnes pelno dalies išmokas savo akcininkams.
„International Business Machines“
Daugiau nei prieš 100 metų įkurta ir daugeliui investuotojų puikiai pažįstama informacinių technologijų kompanija „International Business Machines“ jau senokai verslo augimo sparta nusileidžia kitoms ją ir dydžiu pralenkusioms šio sektoriaus bendrovėms, tačiau išsiskiria dosniais mokamais dividendais, dėl to neretai minima ir žurnalo „Investuok“ puslapiuose.
„International Business Machines“, arba IBM, išmoka dividendus kas ketvirtį (kovą, birželį, rugsėjį ir gruodį). Per praėjusius keturis ketvirčius įmonė išmokėjo 6,58 JAV dolerio dividendų vienai akcijai. Dividendinis pajamingumas sudaro 5,13 proc., skaičiuojant pagal akcijos kainą straipsnio rengimo metu (128,30 JAV dolerio). Per praėjusius penkerius metus IBM dividendų metinis vidutinis augimas siekė 3,6 proc., o per pastarąjį dešimtmetį tempas vidutiniškai sudarė net 8,8 proc. Kompanija dividendus stipriai padidino 2013 m., kai pelno dalies išmoka per metus išaugo net 28,8 proc. Taip pat dviženklis dividendų augimo tempas buvo registruotas 2015 ir 2016 m.
IBM akcijos šiais metais atpigo nežymiai ir gerokai lenkia kitas technologijų sektoriaus įmones ir pagrindinius akcijų indeksus. Bendrovės skelbti ketvirčių rezultatai pranoko analitikų lūkesčius. IBM per trečiąjį ketvirtį uždirbo 1,81 JAV dolerio pakoreguoto pelno akcijai ir sugeneravo 14,11 mlrd. JAV dolerių. Pajamos per metus išaugo 6,5 proc. Bendrovė prognozuoja, kad bendros 2022 m. pajamos išaugs panašiu tempu, o per metus sugeneruotas laisvas pinigų srautas sieks 10 mlrd. JAV dolerių. IBM išleistų akcijų skaičius siekia apie 903 mln. Per praėjusius keturis ketvirčius bendrovė iš viso išmokėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių dividendų.
„Amcor“
„Amcor“ yra viena didžiausių įvairių rūšių pakuočių gamintoja pasaulyje. Bendrovė dėl stabilaus ir ilgą istoriją turinčio verslo yra laikoma viena iš dividendų aristokračių, nors iš tikrųjų į „S&P 500 Dividend Aristocrats“ indeksą buvo įtraukta tik 2020 m. „Amcor“ yra Australijos įmonė, įkurta dar 1860 m. Bendrovės akcijos Niujorko biržoje listinguotos 2019 m. Tuomet „Amcor“ įsigijo JAV pakuočių gamintoją „Bernis Company“, kurio vertė siekė 5,25 mlrd. JAV dolerių.
Nors kompanijos akcijos Australijoje viešai listinguojamos jau daugiau nei 30 metų, Niujorko biržoje „Amcor“ vertybiniais popieriais pradėta prekiauti 2019 m. birželio 11 d. Įdomu, kad pirmą prekybos sesiją Niujorke akcijų kaina buvo 11,25 JAV dolerio, panašaus lygio ji yra ir rengiant straipsnį, t. y. praėjus daugiau nei 3 metams. Per šį laikotarpį bendrovė iš viso išmokėjo 1,53 JAV dolerio dividendų, t. y. iš viso apie 14 proc. Tai nėra itin didelė grąža, tačiau verta paminėti, kad bendrovės akcijų kaina prasidėjus pandemijai buvo kritusi beveik 50 proc., iki 5,80 JAV dolerio. Nors daugelis patyrusių investuotojų nerekomenduoja bandyti pagauti dugną, tačiau pasitaikius tokiai progai ir nusipirkus akcijų bent kiek žemiau jų istorinio kainos vidurkio dividendinis pajamingumas atrodytų dar patraukliau nei dabartinis.
„Amcor“ dividendus augina vidutiniškai po keletą procentų per metus. Dividendai išmokami kas ketvirtį. Per praėjusius keturis ketvirčius išmokėta 0,48 JAV dolerio dividendų akcijai. Dabartine akcijos kaina dividendinis pajamingumas siektų 4,41 proc. – pakankamai nebloga grąža, įvertinus tai, jog tai yra stabilus, kokybiškas ir savo rinkoje konkurencingas verslas. „Amcor“ verslą plečia daugiausiai per kitų įmonių įsigijimus. Vasaros pabaigoje bendrovė įsigijo gamyklą Čekijoje. Finansiniai rezultatai taip pat gerėja. Per 2022 fiskalinius bendrovės metus (baigėsi birželį) „Amcor“ pardavimai siekė 14,54 mlrd. JAV dolerių ir, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 13 proc. Bendrovė uždirbo 805 mln. JAV dolerių grynojo pelno.
„AbbVie“
Sparčiausiai iš aptariamo penketuko įmonių dividendus pastarąjį dešimtmetį augino vaistų gamintoja „AbbVie“. Bendrovės mokami dividendai nuo 2013 iki 2022 m. augo vidutiniškai po 16,3 proc. per metus. Pastaruosius penkerius metus augimo tempas buvo dar spartesnis ir vidutiniškai siekė po daugiau nei 18 %. Tiesa, augimo tempo vidurkį gerokai padidino net 40 proc. pakelti dividendai 2018 metais. 2020 ir 2021 m. dividendus bendrovė augino po 10 proc.
„AbbVie“, kuri dažnai įvardijama kaip „dividendų karalienė“, buvo įkurta 2013 m., kai nuo sveikatos apsaugos kompanijos „Abbott Laboratories“ buvo atskirta dalis verslo. Abiejų kompanijų akcijos viešai listinguotos. „AbbVie“ rinkos vertė dabar gerokai didesnė nei „Abbott Laboratories“.
Bendrovių rinkos kapitalizacijos atitinkamai – 252,68 mlrd. ir 169,31 mlrd. JAV dolerių. „Abbvie“ per praėjusius dvylika mėnesių sugeneravo 57,35 mlrd. JAV dolerių pajamų ir uždirbo 12,57 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, o „Abbott Laboratories“ pajamos siekė 45,55 mlrd. JAV dolerių, pelnas 8,55 mlrd. JAV dolerių.
„Abbvie“ lenkia „Abbot Laboratories“ ne tik pajamomis ir pelnu, bet ir pelningumu. Didesnis tiek bendrasis, tiek veiklos ir grynasis pelningumas. Tai ir yra priimtiniausia į dividendines akcijas investuojantiems investuotojams. Per praėjusius keturis ketvirčius „AbbVie“ išmokėjo 5,64 JAV dolerio dividendų akcijai. Skaičiuojant pagal 142,93 JAV dolerio akcijos kainą, dividendinis pajamingumas siekia beveik 4 proc. Pavyzdžiui, „Abbot Laboratories“ siūlo beveik perpus mažesnį pajamingumą. Be to, „AbbVie“ šiais metais itin pasiteisino ir kaip gynybinė portfelio pozicija.
Bendrovės akcijos nuo metų pradžios iki straipsnio rengimo dienos buvo pabrangusios 5,56 proc., per tą laiką pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 kritęs daugiau nei 20 proc.
„Exxon Mobil“
Penketuką užbaigia JAV naftos ir gamtinių dujų rinkos gigantė „Exxon Mobil“. Tiek įmonei, tiek visai energetikos rinkai pastarieji metai buvo išskirtiniai gausūs įvykių ir pokyčių. Dar prieš keletą metų, esant pandemijai, „Exxon Mobil“ akciją buvo galima nusipirkti už vos 30 JAV dolerių, t. y. mažiausia kaina per pastaruosius dvidešimt metų. Vėl atvėrus ekonomiką ir naftos paklausai sugrįžus į buvusius prieš pandemiją lygius, nuo 30 JAV dolerių lygio akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 250 proc.
Dėl išskirtinio akcijų kainos augimo šiemet apie „Exxon Mobil“ jau ne kartą rašėme žurnale „Investuok“, o rengiant straipsnį už jas mokama kiek mažiau nei 104 JAV doleriai, t. y. daugiausiai per visą įmonės istoriją.
„Exxon Mobil“ yra viena mylimiausių tarp dividendinių investuotojų. To, kaip bendrovė laikosi dividendų politikos, gali pavydėti bet kuri kita kompanija. „Exxon Mobil“ mokėdavo dividendus ir juos didindavo net ir per sudėtingiausius įmonei laikotarpius. Grįžti toli į praeitį tikrai nereikia. Net per pandeminius 2020 metus bendrovės mokami dividendai augo 1,5 proc., nors naftos kainos buvo istorinėse žemumose, o pavasarį trumpam netgi buvo tapusios neigiamos.
Dėl susiklosčiusios situacijos energetikos rinkoje šiais metais dar įspūdingiau atrodo „Exxon Mobil“ sugeneruota akcijų kainos prieaugio grąža. Bendrovės vertybinių popierių kaina nuo metų pradžios yra išaugusi net 70 proc. Tai vienas didžiausių teigiamų kainos pokyčių tarp visų S&P 500 indekso kompanijų. Bendrovę šiuo atžvilgiu lenkia tik keletas kitų mažesnės kapitalizacijos energetikos sektoriaus įmonių.
Per praėjusius keturis ketvirčius „Exxon Mobil“ išmokėjo 3,52 JAV dolerio dividendų akcijai. Dividendinis pajamingumas siektų 3,39 proc. pagal dabartinę akcijos kainą. Per pastaruosius dešimt metų bendrovė išmokamus dividendus vidutiniškai augino po 6,6 proc. per metus.
Neabejotinai įmonė ir toliau laikysis dividendų politikos juos auginti. Bendrovės finansiniai rezultatai šiais metais įspūdingai augo, nors antroje metų pusėje naftos kainos ir koregavosi. „Exxon Mobil“ per antrąjį ketvirtį uždirbo net 17,85 mlrd. JAV dolerių siekiantį grynąjį pelną. Per metus jis išaugo daugiau nei tris kartus. Pajamos atitinkamai, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 50 mlrd. JAV dolerių ir sudarė 115,68 mlrd. JAV dolerių.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – laikinas ralis ar meškų rinkos pabaiga? Nagrinėjame pagrindinius veiksnius ir požiūrius kiek realu, kad sunkusis meškų rinkos periodas jau juda link pabaigos. Ar meškos galiausiai pasiliks senuosiuose metuose ar persikels ir į 2023-uosius?
Vertybinių popierių biržos rubrikoje: ką smulkiam privačiam investuotojui sufleruoja „Šiaulių banko“ ir „Invaldai INVL“ mažmeninių verslų sujungimas. Kaip tai paveiks jų akcijų kainas? Išsamiau nagrinėjame Talino uosto situaciją ir jo akcijų Baltijos biržoje perspektyvas – akcijų potencialą ir patrauklumą analitikai įžvelgia ne tik dėl stabiliai mokamų dividendų.
Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau.
NT rubrikoje – apie tai, jog rinkoje daugėja nutrauktų sutarčių. Dalis plėtotojų išaugusius statybos kaštus bando permesti preliminarias sutartis pasirašiusiems pirkėjams, o su nesutinkančiais sutartis nutraukia. Nagrinėjame šį neraminantį reiškinį. Kita plati tema – besikeičiantys nuomininkų norai ir ką derybinėms pozicijoms pakrypus į jiems palankesnę pusę vertėtų koreguoti nuomojamo būsto savininkams. Aptariame, kaip įrengti butą nuomai, kad nuomininkai jo norėtų, o savininkas uždirbtų maksimalią grąžą.
Požiūryje – kalbiname investuotoją Alvydą Žabolį – apie tai kaip gauti finansinę grąžą ir tuo pačiu kurti gerus pokyčius, kaip nesiirti ta pačia investicijų kryptimi su minia ir kur šiandien vertingiausia dėti uždirbtus pinigus.
Kriptopasaulyje – apie FTX bankrotą, ko šioje istorijoje investuotojams verta nepraleisti pro akis ir ko pasimokyti.
Investuotojo dienoraštyje – investuotojas Žilvinas Speteliūnas – apie savo naują idėją – naftos kompanijas ir kodėl naftos kaina turi net dvigubas kainos grindis – dvigubą kainos palaikymą. Taip pat apie JAV vidurio kadencijos rinkimus ir Kinijos ekonomikos atidarymo perspektyvas – kokia gali būti įtaka investicijoms?
Įžvalgose – garsiausias Lietuvos vertės investuotojas A.Balaišis apie tai kaip „iškepti stebuklingą tortą?“ – atsakymai į klausimus 1. Kas yra investicija? 2. Kas yra gera investicija? 3. Kas yra labai gera investicija?
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
