Finansų ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, pernai valstybės biudžetas iš jos valdomų įmonių akcijų, paskirsčius ankstesnių metų pelno dividendus, pasipildė 35,5 mln. litų, 2007 metais - 57,3 mln. litų, 2006 metais - 63,4 mln. litų.
Šiemet numatyta dividendų į biudžetą gauti dar mažiau - 30,7 mln. litų.
Teigiama, kad valstybės pajamos iš dividendų sudaro 0,1-0,2 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Pajamos mažėja, nes valstybė parduoda turimas įmonių akcijas.
Valstybės turto fondo duomenimis, pernai Lietuvoje privatizuota valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto už 62,817 mln. litų, 2007 metais - už 246,777 mln. litų, 2006 metais - už 142,924 mln. litų.
Pernai per Vilniaus vertybinių popierių biržą buvo parduoda valstybės nuosavybės teise priklausančių akcijų už 5,346 mln. litų (AB "Panevėžio stiklas" 34,22 proc. akcijų už 3,252 mln. litų ir AB "Vilniaus Sigma" 15,21 proc. akcijų už 2,094 mln. litų).
Viliojančios lėšos
Privačių asmenų valdomos įmonės dirba pelningiau ir valstybė iš jų per mokesčius surenka daugiau lėšų nei gauna iš paskirstytų dividendų.
Tuo metu kai kurios valstybės visiškai valdomos įmonės arba tos, kuriose valstybės institucijos valdo valstybei nuosavybės teise priklausančią akcijų dalį, dažnai dirba nuostolingai ir neduoda laukiamo pelno - tai tvirtina ir tyrimus atlikusi Valstybės kontrolė. Šiemet ji žada tokį tyrimą pakartoti.
Ūkio, Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijos turi dešimčių įmonių akcijų, tačiau biudžetui naudos iš to nėra - įmonės arba negauna pelno ir net bankruotuoja, arba "pamiršta" sumokėti biudžetui dividendus, o ministerijos nesiima priemonių juos išieškoti. Tiesa, pasitaiko retų išimčių.
Juodojo aukso lašai
Valstybės valdoma krovos bendrovė "Klaipėdos nafta" pernai gavo 28,60 mln. litų audituoto grynojo pelno - 3,3 karto daugiau nei 2007 metais ir turėjo 119,61 mln. litų pajamų - net 52,1 proc. daugiau nei 2007 metais (78,66 mln. litų). Toks pajamų šuolis pasiektas bendradarbiaujant su koncernu "Mažeikių nafta", netekusiu rusiškos naftos importo vamzdžio.
Tad šiemet "Klaipėdos nafta" akcininkams numato išmokėti 13,532 mln. litų dividendų, arba po 4 centus akcijai. Šiemet darbuotojų premijoms ji planuoja skirti 1,2 mln. litų. Didžiąją dalį, arba 17,216 mln. litų įmonė planuoja paskirti rekonstrukcijai ir kapitalinėms investicijoms, dar 150 tūkst. litų - kolektyvinėje sutartyje numatytiems mokėjimams, o 300 tūkst. litų - paramai. Jeigu akcininkai valdybos pasiūlymams pritars, bendrovė paskirstys visą pelną. Valstybei priklauso 70,6 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų. Taigi į biudžetą "prilašės" ir dividendų.
Užspaudžia pinigus
Finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas LŽ sakė, kad 2008 metai nebuvo blogi valstybinėms įmonėms. "Praeitų metų veiklos rezultatai yra pakankamai geri, palyginti su šių metų situacija, todėl įmonės yra pajėgios mokėti gerus dividendus", - sakė jis.
Kita vertus, ar dividendai bus išmokėti, pasak jo, priklauso nuo pačių akcininkų. Viena, kai nusprendžiama nemokėti dividendų ir neištraukti lėšų iš įmonių, paliekant jas įmonių finansinei padėčiai stiprinti. Mat atsižvelgiant į įtampą kreditų rinkoje bendrovėms yra sudėtinga pasiskolinti lėšų.
"Kita problema, kad valstybės funkcionavimui labai reikia lėšų ir galbūt ji bus priversta ištraukti uždirbtus pinigus iš valdomų įmonių. Jeigu prireiktų, valstybės iš dalies valdomai įmonei pasiskolinti lėšų būtų lengviau nei kitoms", - mano M.Dubnikovas.
Jo teigimu, jeigu akcininkai jau paskelbia savo sprendimų projektus, siūlančius mokėti dividendus, tai labiausiai tikėtina, kad jie ir bus išmokėti.
"Kalbant apie "Klaipėdos naftos" atvejį, šios įmonės investuotojai nusivylę, nes tikėjosi žymiai daugiau dividendų ir bendrovė juos galėtų išmokėti, nes vien numatytus 17 mln. litų investicijoms tokia bendrovė be didesnio vargo galėtų pasiskolinti", - mano Finansų maklerių asociacijos prezidentas.
Jis primena, kad pernai "Klaipėdos nafta" akcininkams išmokėjo perpus mačiau dividendų, o dar ankstesniais metais jos dividendinis pajamingumas taip pat nebuvo aukštas. "Klaipėdos naftai" 13,5 mln. litų yra išties dideli pinigai, o valstybės biudžeto mastu tai nėra daug", - teigė pašnekovas.
M.Dubnikovas pabrėžė, kad bendrovės turi mėnesį laiko akcininkams išmokėti dividendus, bet tai padaro paskutinėmis termino dienomis.
Geriau parduoti
Paklaustas, ar visos valstybės dalimi valdomų akcinių bendrovių akcijos yra valdomos efektyviai, finansų makleris pripažįsta, kad tiek teorija, tiek praktika rodo, jog privačių asmenų valdomos įmonės dirba efektyviau. "Yra prielaida, kad galbūt jos nėra taip efektyviai valdomos kai įtaką daro valstybės institucijos, kaip galėtų būti valdomos privatizavus", - svarstė M.Dubnikovas. Jo teigimu, dėl šios priežasties kai kurias valstybės valdomų įmonių akcijas būtina parduoti.
Paklausus, kas geriau, ar siekiant papildyti deficitinį valstybės biudžetą parduoti valstybei priklausančias akcijas, ar ilgesnėje perspektyvoje tikėtis pelno ir dividendų, pašnekovas teigė, kad pirmiausia reikia pasverti, kiek įmonės pardavimas duos realios naudos kamšant biudžeto skyles.
"Šiuo metu yra reali grėsmė, kad parduodant įmones pirkėjai bus nusistatę mokėti mažiau nei prieš pora metų, nes visi tikisi, kad pardavėjas jas parduoda ne iš gero gyvenimo. Tačiau galimybė nusipirkti valstybės parduodamą įmonę, kuri veikia tam tikroje nišoje ir dažnai užima dominuojančias pozicijas, pasitaiko tik vieną kartą, todėl pirkėjui gali tekti pasistengti net šiuo metu. Tačiau parduoti pelningai dirbančią valstybės įmonę šiuo metu būtų netikslingas sprendimas - ateityje už ją gaunama kaina gali būti žymiai reikšmingesnė valstybės finansams", - dėstė M.Dubnikovas.
Pasak jo, parduoti "Mažeikių naftos" akcijas buvo geras sprendimas, nes "kaina buvo labai didelė ir pinigų įplauka į biudžetą išties reikšminga".
Pašnekovas įsitikinęs, kad pajamos iš dividendų valstybei yra tik "žaidimas" - mokesčių įplaukos iš efektyviai dirbančių privatizuotų įmonių yra žymiai reikšmingesnės.
Faktai
Susisiekimo ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, ji valdo 8 akcines bendroves: AB "Lietuvos geležinkeliai" (100 proc. akcijų), AB "Geležinkelio apsaugos želdiniai", AB "Smiltynės perkėla" (98,99 proc.), AB "Betonas" (100 proc.), AB "Radijo ir televizijos centras" (100 proc.), AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (56,66 proc.), AB "Lietuvos paštas" (100 proc.), UAB "Eismo sauga" (100 proc.).
Pagal Vyriausybės nutarimą, šiemet 70-40 proc. gauto pelno dividendų forma valstybei turi grąžinti AB "Betonas". Tuo tarpu "Radijo ir televizijos centro" bei "Lietuvos geležinkelių" vadovybės jau yra paprašiusios leisti nemokėti dividendų valstybei, nes pirmoji vykdė dideles investicijas į skaitmeninės antžeminės televizijos diegimą šalyje, o antroji patyrusi nuostolių iš vienos savo veiklos - keleivių pervežimo.
VĮ "Valstybės turto fondas" (VTF) LŽ pateiktais duomenimis, iš viso praėjusių metų pabaigoje fondas pasitikėjimo teise valdė net 164 bendroves, kurių bendras įstatinis kapitalas siekė apie 1,8 mlrd. litų, o valstybei priklausančių akcijų nominali vertė - 161 mln. litų. Didžiausios valstybės kontroliuojamos įmonės, kurių akcijas patikėjimo teise valdo VTF yra: AB "Tukompa" (99,20 proc. akcijų), AB "Pasala" (100 proc.), AB "Šiaulių hidroprojektas" (51,47 proc.), UAB "Kadis" (86,03 proc.). Didesnių įmonių - UAB "Šilutės hidroprojektas" (51 proc.) ir UAB "Vilniaus hidroprojektas" (53,57 proc.) akcijų paketai jau yra parduoti.
