„Aukščiausio rango vadovams susirasti darbą sunku buvo visuomet. Visų pirma, tokių pozicijų rinkoje tėra iki 20 proc., nes įprasta, kad įmonei vadovauja jos steigėjas. Antra, Lietuvos rinka yra sąlyginai maža, tad dėl to pasirinkimas dar labiau susiaurėja“, – komentuoja vadovų įsidarbinimo galimybes Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Kita keblumų, kaip rasti savo kompetencijas atitinkantį darbą, priežastis yra ta, kad aukščiausio lygio vadovai keičiasi gan retai. Be kita ko, akcininkai irgi nėra linkę palikti savo verslus ir užleisti vietą darbuotojui iš šalies. Jei jau taip nutinka, jie paprastai turi didelį reikalavimų sąrašą šią poziciją užimsiančiam asmeniui: būtina išmanyti įmonės veiklos pobūdį, perprasti jos kultūrą, suvokti, kiek laisvės turėsi ir pan.
Lietuvoje tokie vadovai samdomi įvairiais būdais, kuriuos dažnai lemia tai, ar įmonė yra lietuviško, ar užsienietiško kapitalo. Tarptautinės įmonės dažniau naudojasi tiesioginės darbuotojų paieškos konsultantų paslaugomis. Lietuviškosios daugiau dėmesio kreipia į vadovo įvaizdį ir rekomendacijas.
„Samdant vadovą, išankstinis pasitikėjimas juo, rekomendacijos yra labai svarbu. Jei vadovas dar turi vardą, yra žinomas, jam susirasti naują darbą gali būti arba labai lengva, arba labai sunku. Pavyzdžiui, ir pas mus vadovai, kurie dirbo abejotinos reputacijos įmonėse, tarkime, finansinėse institucijose, rinkoje vertinami labai nevienodai. Vieni juos mielai samdo, kitos įmonės jų kandidatūros net nesvarsto“, – pranešime cituojama personalo atrankos specialistė.
Reikalavimas direktoriui
Vienas iš pagrindinių reikalavimų, kuriuos aukšto lygio vadovams kelia Lietuvos įmonių akcininkai – verslo augimas. Jiems paprastai įdomu ir priemonės, kokiomis verslas bus auginamas. Anot L. Duksaitės-Iškauskienės, kartais reikalavimai arba lūkesčiai iš vadovo būna per aukšti.
Tarkime, norima, kad jis pasiektų 20 proc. augimą, nors rinka rodo visai kitas galimybes. Tuo tarpu užsienio kapitalo įmonėms tai mažiau svarbu. Apskritai pastebima tendencija, kad tokių įmonių vadovai gauna daugiau sprendimų laisvės, kai mažiau kišamasi į jų kasdieninę veiklą ir yra nustatytos aiškios, rinkos sąlygas atitinkančios taisyklės.
Pasak personalo atrankos specialistų, nors šalies darbo rinka kinta sparčiai, aukščiausio lygio vadovams susirasti jų kompetencijas atitinkantį darbą sunku buvo visuomet. „Žinoma, prieš 15 metų tokiems darbuotojams buvo šiek tiek lengviau – tuo metu steigėsi daug naujų lietuviškų įmonių, atėjo užsienietiško kapitalo bendrovių, kurioms reikėjo vadovų. Tuometė problema buvo ta, kad aukštos kompetencijos ir vadybinio lygio vadovų išties dar trūko. Dabar kvalifikuotų vadovų yra, tačiau trūksta jiems subalansuotų darbo vietų“, – pažymi L. Duksaitė-Iškauskienė.
Tiesa, anot specialistės, tarp aukščiausio lygio vadovų emigracija dėl profesinių priežasčių yra palyginti menka. Neradę tinkamo darbo savo šalyje, į užsienio rinkas išvykti pasiryžta dar ne itin daug lietuvių vadovų. Į jas vyksta tie, kurie Lietuvoje neranda sau tinkamos pozicijos ar įdomios veiklos, kur reikėtų verslą imti vystyti nuo pat jo pradžios.
