aA
Sėdėti kasoje ir aptarnauti pirkėjus – gėda, o plauti indus kavinėje ar kloti lovas viešbutyje – ne. Taip darbo rinkos specialistai aiškina, kodėl prekybos centrai neprisišaukia pardavėjų kasininkų, o maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos nesiskundžia darbuotojų stygiumi.
Dirbti nekvalifikuoto darbo – tik nematant pažįstamiems?
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius buvo užregistruota 1017 bedarbių, galinčių dirbti pardavėjais kasininkais, o darbo vietų jiems pasiūlyta dvigubai daugiau – 2336. Tuo tarpu panašaus profilio darbuotojus įdarbinančiuose viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose skirtumas tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos yra kur kas palankesnis darbdaviui.

Barmenais padavėjais pageidavo dirbti 932 bedarbiai, jiems pasiūlytos 966 darbo vietos, viešbučio kambarinės darbo ieškojo 97 bedarbiai, pasiūlyta darbo vietų – 100. Indų plovėjams (rankomis) darbdaviai pasiūlė 338 darbo vietas, o norinčiųjų dirbti buvo net 470, pagalbiniams virtuvės darbininkams buvo 240 darbo pasiūlymų, o ieškančiųjų tokio darbo – 279.

Dažniausiai darbdaviai reikalauja, kad pardavėjai kasininkai, barmenai padavėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, indų plovėjai ar kambarinės būtų įgiję vidurinį, bendrojo lavinimo arba pagrindinį bendrojo lavinimo išsilavinimą, jiems siūlomas minimalus darbo užmokestis. Tiesa, darbo rinkos specialistai pastebi, kad tiems darbuotojams, kurių darbo rinkoje trūksta, siūlomi didesni atlyginimai ir geresnės sąlygos.

Gali užsidirbti antrą atlyginimą

Jeigu prekybos centrai, viliodami žmones dirbti pardavėjais kasininkais, jau siūlo ne tik galimybę pigiau apsipirkti, bet ir sumokėti už darbuotojo mokymo kursus ir netgi padengti būsto nuomos išlaidas, tai viešojo maitinimo sektoriuje kol kas tokių gudrybių nesiimama.

Kaip DELFI teigė bendrovės „Čili Holdings“ Personalo departamento direktorė Rasa Rudytė, šiuo metu jie pasiūlytų darbą padavėjui, virėjui ar kepėjui, tačiau tikrai nėra taip, kad žmones tektų kažkaip ypatingai vilioti.

„Mums darbuotojai reikalingi visais metų laikais: vasarą jų poreikis didesnis, žiemą – kuklesnis. Pavyzdžiui, šiais metais prieš prasidedant vasaros sezonui reikėjo daugiau nei 100 darbuotojų, o dabar priimtume gal kiek daugiau nei 10“, – kalbėjo R. Rudytė ir patikino, kad jų darbuotojams paskata gali būti nebent galimybė pigiau maitintis.

Viešojo maitinimo sektoriuje intensyviau konkuruojama tik dėl padavėjų: tarp jų yra didžiausia kaita, nes tai dažniausiai pati jauniausia darbuotojų kategorija. Ne paslaptis, kad dirbti šį darbą neretai susiviliojama ir dėl arbatpinigių. Tačiau, pasak „Čili Holdings“ Personalo departamento direktorės, padavėjas pavėjui nelygus, nuo to priklauso ir klientų paliekami arbatpinigiai.

„Vieni užsidirba vos kelis litus arbatpinigių per dieną, o kiti – ir antrą atlyginimą per mėnesį. Tai priklauso nuo to, kaip padavėjas dirba savo darbą: jeigu jis yra paslaugus, greitas, atsižvelgia į kliento poreikius, gerai žino meniu, tokį padavėją lydės sėkmė“, – būtinas savybes darbuotojui vardijo R. Rudytė.

Paskata – nemokamas maitinimas?

Jei maitinimo sektoriaus rūpestis yra sumažinti padavėjų kaitą, tai apgyvendinimo sektoriaus įmonės suinteresuotos, kad tarp emigrantų populiarias kambarinės ir kitas aptarnaujančio personalo specialybes turintys žmonės nesusigundytų darbo pasiūlymais užsienyje.

„Trūkumo šioms specialybėms nėra, tačiau natūralu, kad kolektyve vyksta kaita: jauni žmonės, kalbantys užsienio kalbomis, dažnai susižavi galimybe padirbėti užsienyje ir tenka ieškoti jiems pamainos“, – teigė viešbučio „Radisson Blu Astorija“ personalo vadovė Ilona Orintienė ir pabrėžė, kad migruojančių darbuotojų skaičius nėra labai didelis.

Dažnai įdarbindami pirmenybę jie teikia pozityviems ir motyvuotiems žmonėms, kurie neturi patirties – viešbutyje išmokoma dirbti pagal čia galiojančius standartus.

Tiesa, ieškant darbuotojų, kažkokių ypatingų gudrybių kol netenka imtis.

„Mūsų darbuotojai dėl savo darbo specifikos neturi galimybės darbo metu išeiti iš viešbučio, todėl juos maitiname vietoje. Tačiau nemanau, kad nemokamą maitinimą darbuotojams galima pavadinti gudrybe“, – įsitikinusi I. Orintienė.

Dairosi ir į darbo biržą

Padavėjai
© AFP/Scanpix

Nemažai ieškančiųjų darbo viešojo maitinimo ar apgyvendinimo sektoriuose registruojasi Darbo biržoje, o pastaroji darbdaviams sudaro galimybę susitikti su potencialiais darbuotojais.

Kaip teigė „Čili Holdings“ Personalo departamento direktorė R. Rudytė, kartais į tokius susitikimus susirenka apie 50 bedarbių, o kai kada vos 10, tačiau paprastai nors vienas iš jų būna tinkamas darbui įmonėje.

„Specifinių reikalavimų padavėjams, virėjams nekeliame, pirmenybę teikiame turintiems panašaus darbo patirtį. Padirbėti restoranuose ir picerijose kviečiame ir neturinčius patirties, svarbiausia –didelis noras mokytis naujos profesijos“, – pabrėžė ji.

Tiesa, dažniausiai iš ieškančiųjų padavėjo darbo tikimasi puikių bendravimo įgūdžių ir anglų kalbos žinių, o, pavyzdžiui, kambarinėms keliami kur kas mažesni reikalavimai – pakanka kruopštumo ir noro dirbti.

Viešbutyje „Radisson Blu Astorija“ keletą vasarų laikinai kambarinėmis buvo įdarbintos kelios Darbo biržos atsiųstos kandidatės.

Pasak viešbučio personalo vadovės I. Orintienės, dėl labai mažos personalo kaitos šiuo metu jie neieško naujų žmonių nuolatiniam darbui, o esant poreikiui gali pasiūlyti padirbėti laikinai.

Atbaido aplinkinių reakcija

Kodėl žmones vilioja kambrinės, padavėjo barmeno, indų plovėjo ar pagalbinio virtuvės darbininko darbas, tuo tarpu panašaus profilio pardavėjo kasininko darbas atrodo nepatrauklus?

Personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ direktorius Šarūnas Dyburys įsitikinęs, kad šiuo atveju labai svarbus vaidmuo tenka viešumui.

„Retas norėtų, kad kažkas sužinotų, jog, pavyzdžiui, baigęs aukštąjį mokslą, o dirba kasininku. Galbūt ne visiems malonu dirbti tokį darbą. Be to, pardavėjo kasininko darbas susijęs su materialine atsakomybe, neišvengiamai patiriama daugiau stresinių situacijų – nepatenkinti klientai, neteisingai apskaičiuota suma/grąža, bandymai apvogti ir t. t.“, – priežasčių ieškojo Š. Dyburys.

Tuo tarpu apgyvendinimo sektoriuje darbas nėra sudėtingas, o maitinimo sektoriaus privalumas – beįsigalinti arbatpinigių kultūra, kai padavėjai ir barmenai turi galimybių gauti papildomų pajamų.

Personalo atrankos kompanijos direktorius įsitikinęs, kad jeigu požiūris į pardavėjo kasininko specialybę ir toliau nesikeis, o jų paklausa dar labiau augs, darbdaviai, neturėdami iš ko rinktis, pirmiausia bus priversti didinti siūlomus atlyginimus.

Darbo rinkos specialistų skaičiavimais, populiariausiuose prekybos centruose Lietuvoje vidutinis pardavėjo kasininko atlyginimas yra nuo 800 litų iki 1,3 tūkst. litų į rankas. Daug kas priklauso nuo darbo valandų, patirties, regiono, kuriame dirbama, ir pan. Kambarinė prabangiuose viešbučiuose per mėnesį uždirba iki 1 tūkst. litų į rankas, indų plovėjai – dar mažiau. Padavėjų atlyginimai paprastai yra minimalūs, tačiau kitą jų uždarbio dalį sudaro arbatpinigiai.

Įgūdžiai praverčia užsienyje

Kaip DELFI teigė „CV Market“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Povilas Kytra, pardavėjo kasininko darbas reikalauja daugiau įgūdžių nei indų plovėjo ar kambarinės.

„Reikia atidumo, gebėti gerai skaičiuoti bei mokėti dirbti kasos aparatu. Už padarytas klaidas, kai kasoje pritrūksta pinigų, šis darbuotojas moka iš savo kišenės, dažnai dirba viršvalandžius ir patiria streso, nes per dieną iš maždaug 500 aptarnaujamų klientų pasitaiko agresyvių bei besiskundžiančių“, – skirtumus vardijo jis.

Be to, darbuotojų, galinčių dirbti pardavėjais kasininkais, poreikis yra didelis. Pirmiausia todėl, kad prekybos centrų yra daug, šių darbuotojų rotacija itin didelė, mat vidutiniškai kasininkas išdirba mažiau nei metus toje pačioje darbo vietoje.

„Dar vienas svarbus aspektas yra vyraujanti aplinkinių nuomonė, kad pardavėjo kasininko darbas nėra prestižinis ir ne visiems malonu, kad pažįstami ar giminaičiai gali pamatyti jį dirbant. Todėl daliai žmonių tiesiog kur kas paprasčiau dirbti nepastebimam, pavyzdžiui, kažkur viešbutyje. Be to, tai viena iš priežasčių, kodėl lietuviai mieliau išvažiuoja dirbti į užsienį nekvalifikuotų darbų, nei imasi tokių darbų čia“, – kalbėjo P. Kytra.

Pasak jo, Lietuvoje padirbėjus indų plovėju ar kambarine, tą patį darbą net ir neturint vietinės kalbos įgūdžių galima atlikti ir svetur. Tuo tarpu įgijus kasininko darbo patirties, išvykus į užsienį būtų sunku gauti tokį patį darbą, nes dažnas turi kalbos barjerą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniuje įsikūrės startuolis „CAST AI“ pritraukė 7,7 mln. dolerių investiciją

Operacijų ir technologijų centrą Vilniuje turintis startuolis CAST AI pritraukė 7,7 mln. JAV...

Įmonių įsiskolinimai „Sodrai“: optimizmas baigia išgaruoti (1)

Bendra įmonių skola „ Sodrai “ traukėsi, tačiau augo bendras įsiskolinimo lygis. „Sodra“...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (475)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Perspėja gyventojus: pareigūnai daugiau dėmesio skirs prekybos centrams (62)

Jau ne kartą akcentuota, kad ši savaitė prekybos centrams – kritinė. Jei situacija negerės,...

Lenkijos premjeras per pokalbį su Merkel vėl pagrasino vetuoti ES biudžetą (15)

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį kalbėdamasis telefonu su...

Top naujienos

Pandemijos akivaizdoje išryškėjo pavojinga tendencija: jeigu taip tęsis ir toliau, sulauksime ne tik aukų nuo koronaviruso (97)

Sveikatos specialistai pastebi, kad karantino metu ženkliai sumažėjęs visuomenės judėjimas gali...

Ekspertas įvertino kandidatų į ministrus tikrinimą: visi ženklai rodo, kad nėra situacija gera (251)

Prezidentas Gitanas Nausėda jau kitos savaitės pradžioje žada viešai pranešti, kurie naujosios...

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (536)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (214)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Būsimam aplinkos ministrui – neįmanoma misija? (35)

Tarpuvaldžiu, kai senoji valdžia jau žino, kad ilgai neužsibus, o naujosios Seimo daugumos...

Sušalęs Užkalnis: kuo kvepia 5000 EUR už litrą (81)

Jei tai būtų vynas, penki tūkstančiai eurų už litrą būtų labai brangu. Kaip labai seni ir...

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (329)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Agnė Vareikaitė | D+ nariams

Eglė hobį pavertė verslu: jos privačios vakarienės miške – kaip naujas pasaulis +2 receptai karantinui

Eglė Tranaitė Lietuvoje nepertraukiamai gyvena tik metus, bet apie jos rengiamus gurmaniškus...

Apsinuoginusi Jennifer Lopez įkvėpė garsenybių trenerę Rasą Vilkienę: koks tavo vidus, toks ir kūnas (10)

Daug dėmesio dėl gana atvirų nuotraukų sulaukianti garsenybių trenere vadinama Rasa Vilkienė...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (475)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

|Maža didelių žinių kaina