DELFI 11 laidoje diskutuota apie populiarėjančią tendenciją – nuotoliniu būdu dirbti iš kitos šalies. Nors tokia idėja gali skambėti itin viliojančiai, darbuotojas gali susidurti su sunkumais: ne tik randant darbdavį, kuris tokiai minčiai pritartų, bet ir prisitaikant prie pasikeitusių darbo sąlygų.

Darbdaviai vis dar žiūri skeptiškai

Dėl darbuotojų konkuruojantys darbdaviai stengiasi pasiūlyti, kuo daugiau papildomos naudos darbuotojui. Viena tokių – galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Vis dėlto specialistės pastebi, kad nors tokių pasiūlymų daugėja, Lietuvos darbdaviai vis dar yra skeptiški. Arba tikisi, kad dirbsi iš namų ir nenumatytu atveju būsi greitai pasiekiamas, bet ne įsitaisęs kažkur tolimame krašte.

„Nuotolinis būdas pas mus pakankamai naujas įdarbinimo metodas, tačiau jis spartėja ir greitu metu, įsivaizduoju, bus daug pozicijų nuotoliniu būdu. Tačiau kai kurie darbdaviai skeptiškai vertina įdarbinimą nuotoliniu būdu, nes tai kaip ir nematomas darbuotojas: sudėtinga jį motyvuoti, sudėtinga jam greitai reaguoti į darbo užduotis, sudėtingesnis pačio darbuotojo įsitraukimas. Jis kaip ir darbuotojas, bet kaip ir namuose dirbantis. (…) Yra kompanijų, kurios įdarbino nuotoliniu būdu, didžiausias pliusas iš kompanijos pusės tas, kad mažėja darbo kaštai, nereikalinga darbo vieta”, – pasakojo įdarbinimo agentūros „Talent Lab“ direktorė Laura Gylienė.

Laura Gylienė, Rita Karavaitienė

Anot jos, dažniausiai tokios galimybės siūlomos IT darbuotojams, draudimo agentams.

„CV–Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat pastebėjo, kad dažniausiai nuotolinis darbas siūlomas IT specialistams, o taip pat ir žmogiškųjų išteklių specialistams. Ji teigė, kad regionuose įsikūrę darbdaviai darbuotojų trūkumo problemą sprendžia samdydami darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu.

Rita Karavaitienė

„Darbo skelbimuose dažniausiai būna informacinių technologijų įmonės, didžiausias darbo skelbimų skaičius, kur įmonės pateikia kaip privalumą ar nefinansinį priedą – galimybę dirbti iš namų, galimybę gauti papildomas atostogų dienas. IT srityje dirbančios įmonės daugiau teikia įvairiausių priedų savo darbuotojams, yra daug lankstesnės ir darbo vieta nėra tiek svarbu, kiek, kad kandidatas turėtų tam reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, ir atliktų darbą laiku ir vietoje. Daugiausia nuotoliniu būdu dirba tie žmonės, kurių darbai skaitmeniniai.

Per penkis metus dirbančių iš namų žmogiškųjų išteklių specialistų padaugėjo dvigubai. Tai tiesiog rinka keičiasi ir daug svarbiau ne kur tu esi, bet kas tu esi ir ką tu moki, ką tu duodi darbdaviui. (...) Darbdaviai Šiauliuose ieško IT specialistų ir supranta, kad greičiausiai nelabai turės iš ko rinktis, todėl jie sutinka, kad darbuotojas bus iš kito miesto,svarbiausia, kad jis atliktų tas pateiktas užduotis. Regionai sprendžia savo problemas samdydami specialistus iš kitų miestų“, – komentavo R. Karavaitienė.

L. Gylienė pasakoja peržiūrėjusi viename skelbimų portalų patalpintus darbo skelbimus – iš maždaug 8000 skelbimų tik 28 buvo siūlomas nuotolinis darbas.

Laura Gylienė

„Tai nesudaro procento. Darbdaviai nori turėtų darbuotoją vietoje. Nuotolinis būdas yra praktikuojamas, nes ir kandidatas klausia, kiek galėčiau dirbti nuotoliniu būdu, bet praktikuojame ne taip greitai, o po truputį – dvi dienas nuotoliniu būdu per savaitę ar iš 6 valandų 3 valandos nuotoliniu būdu. Šiaip darbdaviai supranta, kad darbuotojas turi būti pasiekiamas nuotoliniu būdu“, – sakė L. Gylienė.

R. Karavaitienės teigimu, kitoks požiūris matomas iš užsienio kapitalo įmonių. Jau seniai užsienyje įsikūrusios įmonės dairosi darbuotojų Lietuvoje ir suteikia galimybę jiems dirbti nuotoliniu būdu.

„Jiems nesvarbu, iš kokios šalies tas darbuotojas, tiesiog užsienio kompanijos esančios kitose šalyse ieško darbuotojų Lietuvoje, pasirašo darbo sutartis. Tokių atvejų yra nemažai ir čia ne šių dienų tendencija, bet kokia penkių metų tendencija, kad užsienio įmonės Lietuvoje dairosi sau darbuotojų ir jiems tinka sąlyga, kad darbuotojas dirbs nuotoliniu būdu“, – laidoje kalbėjo R. Karavaitienė.

Siūlo pabandyti, tačiau reikėtų apgalvoti sunkumus

Indonezijoje laikinai gyvenanti ir nuotoliniu būdu dirbanti Ugnė Karaliūnaitė laidoje pasakoja, kad visi įsivaizduoja, kad nuotolinis darbas – gulėjimas kažkur po palme, tačiau realybė kitokia. Ji pataria išbandyti tokią galimybę, bet įvardija ir sunkumus, su kuriais gali tekti susidurti.

„Kalbant konkrečiai apie Aziją, tai čia šilta kiekvieną dieną, lauke +32. Kai dirbi, 32 laipsniai yra ta aplinka, kur tavo produktyvumas gali nukentėti. Didžiąją laiko dalį, aš asmeniškai, praleidžiu patalpoje su oro kondicionieriais, kur šaldomas oras. (…) Kalbant apie Aziją, nėra čia toks rojus, nes yra problema – interneto ryšys. Netgi ne interneto ryšys, bet konkrečiai Indonezijoje yra gana dažni atvejai, kartais ir didmiesčiuose, ir atokiose salose, kur gali gulėti po palme ir dirbti nešiojamuoju kompiuteriu, tai tiesiog būna, kad dingsta elektra, bevielis ryšys, internetas. Jeigu dirbu nuotoliniu būdu, negaliu sakyti, kad esu mobili. Esu įsitaisiusi vienoje vietoje, kur žinau (…) bus internetas“, – pasakoja mergina.

Viktorija Chockevičiūtė, Laura Gylienė, Rita Karavaitienė

Ji taip pat pamini, kad kitas sunkumas – pasikeitusi socialinė aplinka.

„Prieš išvažiuojant į Indoneziją aš dirbau įmonėse, biuruose, kur mane nuolat supo kolegos ir tikrai su daugeliu buvau ir esu draugais ir, tie ryšiai, kurie yra, kai dirbi nuotoliniu būdu, jie tiesiog dingsta. Dabar mano kolektyvas yra labai pasikeitęs, labai daug naujų žmonių ir, žinau, kad aš su jais nesu sukūrusi ryšio, kokį tik gali sukurti būdamas kartu. Kartu kur yra pliusai, yra ir minusai“, – pasakoja Ugnė ir prideda, kad dabar įprato dirbti viena namuose, kur nėra jokio biuro triukšmo, tad grįžus reikėtų laiko vėl priprasti prie pasikeitusios darbinės aplinkos.

Dar vienas atsiradęs sunkumas – laiko skirtumas.

„Tu žinai, kad turi padaryti darbą, yra tas laiko skirtumas ir visaip bandai laviruoti tarp to darbo gyvenimo ir asmeninio“, – sako ji.

L. Gylienė prideda, kad dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas kartais pamiršta savo darbo valandas ir ima dirbti viršvalandžius.

„Čia labai aiškiai savikontrolę reikėtų turėti, kad dirbu nuo tam tikro laiko iki tam tikro laiko, bet darbas namuose ar kavinėje neturėtų užimti daugiau nei esate suplanavę dirbti biure“, – pataria ji.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)