Ūkio ministerija komiteto prašomą analizę sako atlikusi dar prieš trejus metus (tada taip pat buvo siūlymų riboti didžiųjų parduotuvių darbo laiką) ir nustačiusi, kad riboti tik stambiųjų prekybininkų darbo laiką yra netikslinga, nes tai būtų esminis verslo sąlygų pakeitimas, iškreipiantis konkurenciją ir destabilizuojantis investicinę aplinką.
Be to, į parduotuvių darbo laiką esą dabar vis liberaliau žiūri ir anksčiau griežtumu garsėjusios Vakarų Europos valstybės.
“Toks mūsų sprendimas pagrįstas ne kieno nors spaudimu, o logika. Juo labiau, kad Konstitucija bei Civilinis kodeksas pirmiausiai gina vartotojo interesus - jeigu mes apribotume darbo laiką, žmonės būtų priversti apsipirkti arba darbo laiku, arba iškart po darbo. Žodžiu, vartotojai stipriai nukentėtų”, - sako Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė.
Anot jos, prekybininkų veikla jau ir taip pakankamai reglamentuota: yra patvirtintos didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisykles, sugriežtinta prekybos tinklų darbo santykių kontrolė, priimtas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius santykius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir kt.
Be to, A.Mačiulytė pabrėžia, sutrumpinus centrų darbo laiką, tikriausiai būtų atleista dalis darbuotojų ir vargu, ar visus juos įdarbintų mažieji prekybininkai.
Smulkieji verslininkai dėl tokio sprendimo valdžią kaltina paisant tik stambaus kapitalo interesų. “Eilinį kartą supratome, kad esame niekas, kad mes, smulkieji verslininkai, praktiškai nereikalingi. Reikalingi esame tik per rinkimus”, - sako Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys.
Vėl grįžti prie didžiųjų prekybos centrų darbo laiko keitimo diskusijos panevėžiečiai žada rudenį. Jeigu ir tada į jų prašymą nebus atsižvelgta, per Seimo rinkimus žada nebalsuoti už dabartinę valdančiąją daugumą.