Nedarbo lygiui šalyje svyruojant ties 8 proc. riba, daugėja žmonių, ieškančių būdų, kaip galėtų patys susikurti sau neblogai apmokamą darbo vietą, nusprendę pasukti nuosavo verslo keliu. Nors sąlygos naujam verslui kurti per pastaruosius keletą metų pagerėjo pastebimai, pažvelkime, į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį prieš pradedant kurti naujas darbo vietas patiems.
Tarptautiniai vertinimai gerėja
„Pasaulio ekonomikos forumo“ (World Economic Forum, angl.) organizacijos kasmet skelbiamais duomenimis, Jungtinė Karalystė užima 8-ąją vietą pasaulyje pagal kriterijus, būtinus verslui formuotis. Tai yra aukščiausia vieta nuo 1997 metų po to, kai valdžią perėmė tuomet naujoji leiboristų vyriausybė ir iš 7 vietos kasmet buvo krintama į vis žemesnes pozicijas kitų šalių atžvilgiu.
Kitos viešosios organizacijos, „Institute for Management Development“ duomenimis, pagal verslui „draugišką“ aplinką Jungtinė Karalystė nuo 1997 iki 2010 metų buvo nusiritusi iš devintosios vietos pasaulyje (iš 59 šalių) į 22-ąją. Šiemet įvertinimas jau kiek geresnis – pakilta iki 18-osios. Tokiems šuoliams neabejotinai įtakos turėjo šiandien šalį valdančios dešiniųjų vyriausybės pasiryžimas mesti visas jėgas Jungtinės Karalystės konkurencingumui pasaulyje stiprinti, pirmiausia sudarant geresnes sąlygas tiek vietiniams, tiek atvykėliams iš kitų šalių čia kurti naujus verslus, taigi kartu ir darbo vietas.
Problemų daug
Vis dėlto, nors ir stiprinamas tarptautinis Didžiosios Britanijos konkurencingumas kapitalui iš užsienio pritraukti ir akcentuojamos vis gerinamos sąlygos imtis verslo, lieka nemažai sričių, kur pasitempti dar tikrai yra kur. Viena iš tokių – vidaus ekonomikos „sveikata“. Pagal kasmet ydingai sudaromą šalies biudžetą su milžiniškomis išlaidomis ir šalies įsiskolinimų mastais Jungtinė Karalystė velkasi pačiame pasaulio šalių sąrašo gale, vos 137-oje vietoje iš 140 reitinguojamų valstybių. Taip pat per trylika leiboristų valdymo metų šalis pagal valstybės papildomo įsikišimo reguliuojant įvairias sritis mastus nukrito iš 4-os į 89-ąją vietą.
Mokesčių sistema per pastaruosius dešimtmečius taip pat tapo tik labiau komplikuota ir gremėzdiška. Pagal mokesčių sistemos efektyvumą, suprantamumą ir taikymo paprastumą Didžioji Britanija kadaise, 1997-aisiais, taip pat užėmė garbingą 4-ą vietą pasaulyje. Po trylikos metų, 2010-aisiais – jau vos 84-ąją. Neefektyvi ir vis labiau biurokratine tampanti mokesčių sistema yra ir viena iš pagrindinių verslininkų įvardijamų problemų. Ji gerokai apriboja galimybes Jungtinei Karalystei pakilti aukščiau 7-os vietos pasaulio šalių sąraše vertinant verslo aplinką.
Kita verslininkų įvardijama aplinkybė, neleidžianti Didžiajai Britanijai pakilti aukščiau, – sumažėjęs verslo kreditavimas ir finansavimas. Nors bankai šiuo atveju vilioja naujus verslo klientus reklaminėse kampanijose siūlydami vieni už kitus geresnes paskolų sąlygas, tačiau ne visiems būsimiems verslininkams pavyksta paruošti ir pristatyti tokį verslo planą, kuris įtikintų banką suteikti paskolą prieinamomis palūkanomis.
Stabdo biurokratija
Kitos verslininkų įvardijamos sritys, kurias, anot jų, reikėtų patobulinti ir efektyvinti – tai vis dar per didelė biurokratija kuriant naują įmonę ir šūsnis reikalavimų įregistruojant naujus darbuotojus. Šioje vietoje verslininkai labiausiai pabrėžė šimtus „Sveikatos ir saugos“ reikalavimų bei atsakomybių, tenkančių darbdaviui. Net įvykus mažiausiam incidentui darbo vietoje dažniausiai už tai atsako darbdavys, taigi taip pastebimai išauga verslo rizika, kuri atbaido ne vieną imtis asmeninės veiklos ir kurti naujas darbo vietas, ypač statybos, gamybos ar pramonės sektoriuose. Bankai, atitinkamai, taip pat įvertina riziką skolinti ir, jei sutinka tai daryti, taiko didesnes palūkanas.
Dar du Jungtinės Karalystės verslininkų apklausoje įvardyti akcentai, stabdantys spartesnį darbo vietų kūrimą – tai per maža darbuotojų kvalifikacija bei darbo etikos trūkumas. Dėl to, ypač per krizę, vis dažniau pasirenkama nesiųsti naujų darbuotojų į mokamus apmokymus ar kvalifikacijos kėlimo kursus ir taip arba apskritai atsisakoma vienos ar kitos pareigybės, arba suteikiama didesnė atsakomybė ir didinamas darbo krūvis įmonėje jau nuo seniau dirbantiems žmonėms. Darbo etikos klausimas šiuo atveju yra labiau subjektyvus ir jį neretai lemia asmeninės darbdavio simpatijos. Vis dėlto niekam ne paslaptis, jog lietuviai daugelyje sričių savo geru darbu yra užsitarnavę darbdavių pasitikėjimą.
Palankiausios verslui šalys (vieta prieš metus)
1. Šveicarija (1)
2. Singapūras (2)
3. Suomija (4)
4. Švedija (3)
5. Olandija (7)
6. Vokietija (6)
7. JAV (5)
8. Jungtinė Karalystė (10)
9. Honkongas (11)
10. Japonija (9)
Apklausa: labiausiai problemiški veiksniai verslui JK
15,3 proc. Galimybė pasiskolinti
15,3 proc. Dideli mokesčiai
10,2 proc. Mokestinis reguliavimas
9,5 proc. Menkos plėtros galimybės
8,6 proc. Neefektyvi valstybės biurokratija
7,9 proc. Nepakankama darbuotojų kvalifikacija
6,9 proc. Reikiamos infrastruktūros nebuvimas
6,4 proc. Griežtas darbo santykių reglamentavimas
6,0% proc. Darbuotojų darbo etikos stoka
5,8 proc. Infliacija
WEF: Global Competitiveness Report
