Pagardus ir padažus gaminančios bendrovės „Daumantai LT“ generalinis direktorius Saulius Grinkevičius pripažįsta, kad pagardų srityje Lietuvoje potencialas jau išsemtas, todėl būtina stiprinti eksportą.

„Nepasakysiu jokios naujienos, kad jaučiame emigracijos poveikį – sumažėjo valgytojų. Taigi augimo perspektyvų Lietuvoje nematome. Kalbama apie 0,5 mln. emigrantų, tačiau niekas neskaičiuoja tų, kurie pusei metų išvažiuoja į Daniją, ten padirba ir grįžta. Juk jie pusę metų čia nevalgo“ – DELFI sakė jis.

Per praėjusius metus Kėdainiuose įsikūrusios bendrovės apyvarta didėjo keliais procentais, tačiau, vadovo žodžiais, tik eksporto sąskaita, nes vidaus rinkoje fiksuojamas kelių procentų smukimas. Tikslių skaičių bendrovė neįvardija.

Atsižvelgdami į Lietuvos vartojimo tendencijas, „Daumantai LT“ planuoja pradėti ir visiškai naują veiklą bei plėsti eksportą į užsienį.

„Kalbant apie pagardus, augimo perspektyvų Lietuvoje nebematome. Todėl turime minčių apie naują maisto pramonės šaką, tačiau tai turėtų paaiškėti per artimiausius porą metų“, - kalbėjo S. Grinkevičius.

Šiuo metu penktadalis bendrovės produkcijos eksportuojama. Ji iškeliauja emigrantams Anglijoje ir Airijoje, taip pat į Vokietiją, Daniją, Suomiją, Švediją ir Latviją.

„Pagrindinė mūsų eksporto kryptis yra Skandinavija. Ten daugiausiai dirbame su jų prekės ženklais. Žinoma, seilės tįsta pagalvojus apie galimybę ten dirbti su savo prekės ženklus. Tačiau galiu pasakyti, kad jeigu Danijoje gaminant gaminius su jų prekės ženklu uždirbame nedaug, štai Švedijoje ir Suomijoje skųstis negalime. Žinoma, nuosavas prekės ženklas suteikia daugiau užtikrintumo, nes mūsų klientas gali bet kada išeiti pas kitus gamintojus“, - kalbėjo bendrovės vadovas.

Pasak jo, skandinavams su lietuviais dirbti patinka dėl pastarųjų lankstumo.

„Mes sugebame įtikti, nes produktus gaminame pagal jų norą.Tuo metu didieji gamintojai taip nežaidžia ir gali pasiūlyti, pavyzdžiui, tris pagardų variantus“, - teigė S. Grinkevičius.

Taip pat, pasak jo, į Skandinavijos ir D. Britanijos rinką be visuotinio maisto saugos standarto BRC patekti neįmanoma.

„Šį standartą yra labai sudėtinga įdiegti ir palaikyti. Kasmet mus audituoja bendrovės „Lloyd“ auditoriai, kurie tikrina ne tik gamybą, vadybą, bet ir kitus dalykus“, - tvirtino pašnekovas.

Paklaustas apie skandinavų skonį pagardams, jis sakė, kad suomiai mėgsta gausius padažus su daug ingredientų, o su švedais bendrovė dirba daugiausiai ekologiškų produktų srityje.

„Lietuvoje mes tik sakome, kad norime ekologiškų produktų. Kiek esame darę apklausų Lietuvoje, 45 proc. respondentų sakė, kad jų norėtų ir pirktų, tačiau pasiūlius jiems tokį produktą matyti kitokie rezultatai. Pavyzdžiui, visoje Lietuvoje per mėnesį mes parduodame 1 tūkst. indelių ekologiško kečupo, o į Švedijos nedidelį prekybos tinklą parduodame 20 tūkst.“, - atkreipė dėmesį S. Grinkevičius.

Verslininkas tvirtina, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje buvo didžiulis teigiamas postūmis tiek visai šaliai, tiek šiai bendrovei.

„Žinoma, pasiekti 500 mln. ES vartotojų yra labai sudėtinga, konkurencija ten žiauri, tačiau jeigu pavyksta, o pavyksta užsispyrusiems ir siekiantiems savo tikslų, būna smagu“, - dėstė S. Grinkevičius.

Ką uždirbęs pirmą milijoną turi daryti verslininkas?

Taip pat jis nesutinka su tvirtinančiais, kad Lietuvos įmonių našumas yra žemesnis nei vakarų. Pasak jo, VšĮ „Versli Lietuva“ atliktas tyrimas parodė, kad 2012 m. „Daumantai LT“ yra pasiekusi ES našumo vidurkį, kuris yra 450 tūkst. Lt apyvartos vienam darbuotojui.

Paklaustas, kodėl tuomet kai kurie šalies verslininkai tvirtina, kad lietuviai gali konkuruoti tik Rusijos rinkoje, nes pagal našumą nepaveja Vakarų, S. Grinkevičius tvirtino: „Aš galiu pasakyti, kad jie nepakankamai investuoja į įrengimus, technologijas ir darbuotojus. Kai jie padarys visus šiuos dalykus, tikrai labai greitai galės konkuruoti ir su JAV, Europa ir ir Kanada, Australija".

Jo žodžiais, investicijas bendrovė vykdo nuosavomis lėšomis.

„Investuojame iš nuosavų lėšų. Galiu pasakyti tik tiek, kad akcininkai 12 ar 14 metų visiškai neišsimokėjo dividendų, bet viską investavo į įmonės plėtrą. O kai pirmiausiai dedi pinigus į kišenę, o po to galvoji, kaip skyles užkamšyti, tada niekada negalėsi konkuruoti ES. Yra geras rusiškas anekdotas tolka načili charošo žit į dengi končilis (tik pradėjome normaliai gyventi ir pinigai baigėsi – DELFI). Pats sutikau tokių verslininkų, kurie uždirbę pirmąjį milijoną pasistatė namą, nusipirko brangią mašiną, tačiau neskyrė pinigų įmonės plėtrai ir pamatė, kad pinigai baigėsi“, - kalbėjo S. Grinkevičius.

Turi atsakymą, kodėl nevargsta ieškodami darbuotojų

Priešingai nei kai kurie verslininkai, šios bendrovės vadovas norinčiųjų dirbti stygiumi nesiskundžia. Tai, pasak jo, lemia atlyginimai bendrovėje.

Jo pateikiamais duomenimis, bendrovėje vidutinis atlyginimus neatskaičius mokesčių yra 2700 Lt, visoje Lietuvoje – apie 2300 Lt, o Kėdainiuose – apie 2 tūkst. Lt.

„Manau, kad tai yra atsakymas. Tikrai neturime problemų su darbuotojais, jų kaita taip pat maža. Atvirai sakant, kad jeigu prireikia kokio darbuotojo, paskleidžiame informaciją ir tada jau renkamės iš kandidatų. Tiesa, kad labai gerų darbuotojų sumažėjo, nes anksčiau išsirinkdavai iš trijų, o dabar iš dešimties kandidatų“, - teigė S. Grinkevičius.

Brangus, bet patikimas būdas įeiti į kitą šalį

„Daumantai LT“ yra nusipirkę fabriką Kaliningrado srityje, taip pat derasi dėl gamyklos Lenkijoje pirkimo.

„Šiuo metu vedame derybas su viena Lenkijos įmone, kurią norėtume įsigyti. Mūsų supratimu, tai yra lengvesnis kelias į kitos šalies rinką. Žinoma, finansine prasme yra brangu įsigyti įmonę su prekės ženklu. Jeigu tai pavyktų, tuomet šalia turėtume 30 mln. žmonių rinką“, - kalbėjo S. Grinkevičius.

Krizės Rusijoje gamintojai kol kas nejaučia. Šiuo metu bendrovėje dirba 89 žmonės. Registrų centrui pateiktais duomenimis, pernai bendrovė uždirbo 4,8 mln. Lt grynojo pelno.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (181)