Kaip DELFI jau skelbė, sumažintoms pensijoms kompensuoti šiais metais reikės beveik 89 mln. Lt. A. Butkevičius tikina, kad tokią sumą surinkti pavyktų padidinus akcizą alkoholiniams gėrimams iki 20 proc., kovojant su šešėline ekonomika bei geriau surenkant pajamas į biudžetą.

Alkoholinių gėrimų gamintojai ir pardavėjai atkerta, kad akcizų didinimas ir kova su šešėline ekonomika – nesuderinami dalykai.

Lietuvos aludarių gildijos, vienijančios didžiuosius alaus gamintojus, prezidentas Saulius Galadauskas teigė, kad galvodama persvarstyti alkoholiui taikomus akcizus Vyriausybė rizikuoja dar labiau didinti šešėlinę ekonomiką.

Saulius Galadauskas
„Nepamatuotai įsivaizduoti, kad padidinus 10 proc. alkoholio akcizą, 10 proc. daugiau mokesčių surinksi... Taip nebūna. Yra elastingumas“, - išgirdęs A. Butkevičiaus pareiškimą kalbėjo aludarių atstovas.

S. Galadauskas paminėjo, kad pernai alaus pardavimai šalyje krito apie 6 proc. Nuo šių metų balandžio 1 d. įsigaliojus naujiems akcizams, galima tikėtis, kad alaus vartojimas dar labiau kris. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad didinant akcizus turi būti atkreipiamas dėmesys į akcizų subalansuotą didinimą visoms alkoholinių gėrimų grupėms, nes kitu atveju gyventojai tiesiog gali ieškoti kito, pigesnio būdo alkoholiniams gėrimams įsigyti.

„Jei subalansuotas kilimas visiems (visoms alkoholinių gėrimų grupėms – DELFI), tai visiems vienodai kris naudojimas. Klausimas, kiek iš vartojimo sumažėjimo nukeliaus į nelegalų vartojimą“, - klausė S. Galadauskas.

Apie grėsmę didinant akcizus gyventojus pastūmėti į šešėlinę ekonomiką įspėja ir „Legalaus verslo aljanso“ prezidentas Romas Apulskis.

Prieš komentuodamas valdančiosios koalicijos sutarimą didinti iki 20 proc. akcizus alkoholiui jis teigė, kad reikėtų pamatyti konkrečius pasiūlymus.

Romas Apulskis
„Yra skirtingos alkoholio kategorijos ir gali būti skirtingas poveikis skirtingoms alkoholinių gėrimų grupėms. Bet, jei kalbėti apie stipriuosius alkoholinius gėrimus, jau ankstesnė patirtis parodė, kad didinant akcizą bent jau mokesčių prasme pajamos praktiškai nekinta“, - sakė pašnekovas.

Pasak pašnekovo, išaugus alkoholinių gėrimų kainoms parduotuvėse gyventojų dalis persimeta į šešėlinę rinką.

„Nelegali pasiūla tokių produktų tikrai egzistuoja ir žmogui reikia tik spręsti, ar jis gali mokėti daugiau, ar pirks nelegaliai, bet mokesčiai tikrai nebus surinkti“, - tikino R. Apulskis.

DELFI primena, kad šiuo metu alui taikomas 8,5 Lt akcizo mokestis už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos (nuo balandžio 1 d. - 9,35 Lt).

Šviežių vynuogių vynui už hektolitrą taikomas 58 Lt mokestis (iki 8,5 proc. stiprumo), stipresniam – 198 Lt (nuo balandžio 1 d. - 85 ir 225 Lt).

Etilo alkoholiui už etillo alkoholio hektolitrą taikomas 4416 Lt mokestis (nuo balandžio 1 d. - 4460 Lt).

Tarpiniams produktams, jeigu alkoholio koncentracija mažesnė nei 15 proc., akcizo mokestis siekia 216 litų už produkto hektolitrą, jei koncentracija didesnė nei 15 proc. - 304 litai už hektolitrą.

Nuo balandžio pradžios tarpiniams produktams irgi atitinkamai didėja: žemesnės nei 15 proc. alkoholio koncentracijos gėrimams – iki 281 lito, didesnės – 400 litų.

A. Butkevičius teigia, kad naujų akcizų klausimas bus svarstomas nuo šių metų kovo mėnesio, o juos priėmus įsigaliotų dar po pusmečio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (721)