Šiemet šoktelėjus infliacijai, dalis darbdavių, linkusių kompensuoti dirbančiųjų pajamų praradimą, padidino atlyginimus.

Pasak rinkos analitikų, per metus tai sudarė 9–15 proc., atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę ir pačią įmonę.

Tačiau, analitikų teigimu, Lietuva yra itin arti kritinio taško – atlyginimų augimas jau veikia infliaciją.

„Turime puikų Latvijos pavyzdį, kur nepasotinami darbo rinkos lūkesčiai, kad reikėtų pakelti algą vien dėl to, jog infliacija padidėjo, sukuria spiralinį efektą – infliacija ir kyla dėl to, kad šalyje, augant pajamoms, auga vartojimas“, – aiškino „Hay Group“ informacinio verslo vadovas Baltijos šalims Sakalas Gorodeckis.

Jo teigimu, stabilioje rinkoje atlyginimų kilimas rodo augantį darbo našumą. O pastarasis atsispindi bendrajame šalies vidaus produkte. Šie rodikliai ir turėtų didėti proporcingai vienas kitam.

„Jei atlyginimų augimas yra labai panašus į BVP augimą, tai yra normalu. Bet jei įsijungia infliacinis faktorius, jis tą atlyginimų augimą padidina. Klausimas, kas pirmiau – infliacija ar atlyginimų augimas?“, – svartsė S. Gorodeckis.

Vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje liepą vėl viršijo Mastrichto rodiklį, pagal kurį sprendžiama apie šalies pasirengimą įsivesti eurą.

Beje, ir Slovėnijoje, kuri vienintelė iš ES naujokių sausio 1 d. tapo euro zonos nare, infliacija buvo didesnė.

Europos Centrinis Bankas siekia mažinti infliacinį spaudimą ir, ekspertų prognozėmis, rugsėjį turėtų vėl padidinti bazines palūkanų normas, kurios šiuo metu siekia 4 proc.

Nuo 2005 m. gruodžio palūkanų normos didintos aštuonis kartus, kaskart po ketvirtį procentinio punkto.