„Šių metų pradžioje įsigaliojusios „Sodros“ grindys“, o taip pat dar dvidešimčia eurų iki 400 Eur pakelta minimali mėnesio alga, kaip rodo bankrotų ir turto areštų statistika, Lietuvos verslui neigiamų pasekmių bent jau kol kas neturėjo, – sako bendrovės „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė. – O juk kompanijos ir pačios toliau augina darbuotojų algas. Nepaisant to, įmonių turtas per pusmetį buvo areštuojamas gerokai rečiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Šviesiai nuteikia ir bankrotų statistika.“
Šių metų sausį-birželį apribojimus valdyti savo turtą patyrė 3884 įmonės, arba beveik tiek pat, kiek pernai sausį-gegužę. O per 2016-ųjų pusmetį „areštančių“ prisirinko net 4577. Turto areštų šiemet mažėjo beveik visose ūkio šakose. Štai didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kur tradiciškai areštuojama aktyviausiai, draudimas laisvai disponuoti turtu palietė 16 proc. mažiau įmonių nei pernai. Informacinių technologijų ir komunikacijų sektoriuje mažėjimas siekė 29 proc., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 15 proc., tarp maitinimo ir apgyvendinimo įmonių – 20 proc. Beveik dešimtadaliu sumažėjo statybinių kompanijų, patyrusių areštus, o transportininkų turtas buvo areštuojamas 14 proc. rečiau.
Jei imsime Lietuvos didmiesčius, labiausiai įmonių, kurių turtas areštuotas, sumažėjo Šiauliuose (51 proc.). Kituose per 100 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose turto apribojimus patyrė 13–17 proc. mažiau įmonių nei pernai metais. Neigiama įmonių turto areštų dinamika galėjo pasigirti 39 Lietuvos rajonai iš 60-ies.
Metų pradžioje įvestas „Sodros“ grindis“ minimalios mėnesinės algos (MMA) neuždirbantiems ir ne visą darbo dieną dirbantiems žmonėms daugiausiai kritikavo smulkaus verslo atstovai. Jie patiria ir daugiausiai sunkumų siekdami didinti mokamas algas. Tačiau, kaip rodo turto areštų pasiskirstymas pagal įmonių dydį, ir mažųjų verslų „sveikata“ šiuo metu tikrai nebloga. 1–9 asmenis įdarbinusių įmonių rate patyrusių areštus buvo mažiau 22 proc., 10–49 asmenis – 13 proc. Rečiau šalo ir didesnių įmonių turtas. Viešojoje erdvėje ne kartą buvo minėta, kad ne vienas verslininkas po „Sodros“ grindų įsigaliojimo tiesiog atleido dalį ne pilną dieną dirbusių darbuotojų. Tačiau kaip rodo tos pačios „Sodros“ statistika, šių metų sausį Lietuvos įmonės ir įstaigos algas mokėjo vidutiniškai 1,222 mln. darbuotojų, o gegužę – 1,229 mln.
Apie gerą Lietuvos ekonomikos būklę signalizuoja ir bankrotų statistika. Jei pagal bankrotų augimą pernai metais Lietuva buvo trečia visoje Europoje, tai šiųmečiai skaičiai signalizuoja didelį bankrotų sumažėjimą. Įmonių, per pusmetį paskelbtų bankrutuojančiomis, šiemet buvo 25 proc. mažiau nei per tą pat pernai metų laikotarpį (1199 – šiemet, 1598 pernai). Nesėkmę patyrusių verslų sumažėjo visose Lietuvos apskrityse. Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje bankrutuojančiųjų aptirpo trečdaliu, krovinių pervežimuose – 40 proc., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 32,2 proc., o tarp statybos įmonių – 15,3 proc.
Dabartinė gera Lietuvos verslo būklė leidžia tikėtis, kad jam pavyks be didelių problemų „suvirškinti“ ir naujausią MMA padidinimą, įsigaliosiantį, kaip planuojama, nuo 2019 metų pradžios.
