aA
Remiantis „Forest Stewardship Council“ duomenimis, Lietuvoje kasmet didėja sertifikuotų miškų plotai, o specialistai pastebi, kad verslo sąmoningumas auga ir pirmenybė vis dažniau teikiama žaliavai iš sertifikuotų miškų.
Investicijos į miškų technologijas
© Shutterstock nuotr.

FSC miškų tvarkymo sertifikavimas Lietuvoje prasidėjo 2001 metais, kai buvo sertifikuotos dvi (Panevėžio ir Biržų) miškų urėdijos. Procesas buvo sėkmingas, todėl iki 2004 metų visos miškų urėdijos gavo FSC sertifikatus, tuo pačiu pusė Lietuvos miškų plotų (apie 1 mln. ha) tapo sertifikuoti. Dėl pakankamai nedidelių miško valdų, privačių miškų sertifikavimas populiarėjo lėčiau. 2005 m. buvo sertifikuota pirmoji miško savininkų grupė, tačiau po kelių metu ji iširo.

Kurį laiką privačių sertifikuotų miškų Lietuvoje nebuvo ir tik per keletą paskutiniųjų metų procesas vėl pajudėjo.

2015 m. sertifikuotų miškų plotas Lietuvoje siekė 1 073 221 ha, 2016 m. pradžioje – 1 083 484 ha, o praėjusių metų pradžioje – 1 089 532 ha miško ploto. 2018 metų kovo mėnesio ataskaita rodo, kad šalyje jau yra išduoti 46 FSC miškų tvarkymo sertifikatai, o sertifikuotų miškų plotas pasiekė 1 125 394 ha plotą.

FSC miškų tvarkymo sertifikavimo kaina gali siekti nuo 800 eurų iki kelių tūkst. eurų, priklausomai nuo valdos dydžio ir sertifikato apimties sudėtingumo. Jeigu miško savininkas pageidauja turėti atskirą sertifikatą, nepaisant tai, kad jo valdos dydis siekia vos kelis hektarus, sertifikatas metams kainuos ne mažiau kaip 800 eurų. Tokią kainą lemia duomenų bazių pildymo, audito, ataskaitų rengimo kaštai. Viena iš galimybių sutaupyti kaštus yra sertifikavimas grupėmis.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. į užsienio šalis eksportuota 932 tūkst. kubinių metrų pjautinės medienos. Palyginti su 2015 m., rodiklis išaugo 14 proc.

Kas yra tvari miškininkystė?

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas sako, kad esminis tvarios miškininkystės principas yra racionalus miško išteklių naudojimas, derinant ekologines, socialines ir ekonomines miško funkcijas. Taip siekiama išsaugoti miškus ir užtikrinti, kad ateityje tos funkcijos taptų dar efektyvesnės.

„Kaip ūkininkaujama privačiuose miškuose, priklauso nuo savininko tikslų. Duomenys rodo, kad ūkinei veiklai šiuo metu yra naudojami tik apie 50 proc. (įskaitant skirtus privatizavimui) visų privačių miškų. Didžiausia aktyvių privataus miško savininkų dalis priskiriama ūkininko stiliui – kuomet pagaminta mediena naudojama asmeninėms reikmėms. Tuo tarpu intensyvią miškininkystę vykdo beveik ketvirtadalis privataus miško savininkų, kurie siekia stabilių pajamų“, – sako dr. M. Kavaliauskas.

Docentas taip pat pabrėžia, kad visais šiais atvejais vadovaujamasi miškotvarkos projektais, o iškirstą mišką svarbu ne tik tinkamai atkurti, bet ir puoselėti augantį, nes nuo to priklauso būsimo miško kokybė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Lietuvoje miškai užima trečdalį šalies ploto – 33,5 proc. teritorijos. Siekdama palaikyti miškingumą, Vyriausybė tvirtina metinę miškų kirtimo normą – jau ilgą laiką ji yra kiek didesnė nei 7 mln. kubinių metrų žaliavinės medienos. Ši riba nėra peržengiama, tačiau tik teisingai atlikus miško kirtimo darbus, o vėliau medžius atsodinus, galima išsaugoti mišką.

Pripažįsta Pasaulio gamtos fondas

Siekiant pažaboti neatsakingus ir nelegalius miškų kirtimus bei skatinti verslininkus atsakingai naudoti gamtos išteklius, buvo sukurta iki šiol labiausiai pasaulyje paplitusi FSC miškų sertifikavimo sistema. Šiuo metu tai yra vienintelė sistema, kurią pripažįsta tokios pasaulinės aplinkosaugos organizacijos, kaip Pasaulio gamtos fondas (angl. World Wildlife Fund, WWF) ir „Greenpeace“.

FSC sertifikatas
FSC sertifikatas
© Gamintojo archyvas

Pasak Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, FSC ženklas, esantis ant medienos produktų, patvirtina, kad medžiai, iš kurių jie pagaminti, vėliau buvo atsodinti. „Šis sertifikatas patvirtina, kad miškai naudojami ir tvarkomi remiantis tvarios miškininkystės principais: išsaugoma miškų biologinė įvairovė, užkertamas kelias nelegaliems kirtimams, tausojama dirvos paklotė, didinama socialinė miško savininkų atsakomybė“, – sako jis.

2018 metų „Forest Stewardship Council“ duomenimis, Lietuvoje yra išduoti 46 FSC miškų tvarkymo sertifikatai, apimantys daugiau nei 1 mln. ha miškų plotą. Šiuo metu pagal šią sistemą yra sertifikuoti visi valstybiniai miškai Lietuvoje, tačiau didžioji dalis privačių miškų valdų šio sertifikato vis dar neturi.

Poreikis auga

Pasak R. Beinorto, artėjame prie to, kai medienos produktus gaminančios įmonės rinksis tik tinkamai tvarkomuose miškuose paruoštą žaliavą, kuri atitinka FSC reikalavimus. Tačiau nesertifikuotų miškų ateitis vis dar miglota, galima tik svarstyti, kokią įtaką jiems padarys nuolat augantis sertifikuotos medienos poreikis.

„Įmonėms, perkančioms medieną, FSC sertifikatas jau šiandien dažnai tampa lemiamu apsisprendimu renkantis tiekėją. Tokia situacija gerokai apsunkins sąlygas parduoti nesertifikuotą medieną. Todėl miškų savininkams svarbu ne tik atsakingai tvarkyti savo miškus, bet ir įrodyti žaliavos kilmę. Vienas iš būdų tai padaryti – sertifikuoti savo mišką. Tai ypač aktualu siekiant medieną eksportuoti į kitas šalis“, – prognozuoja R. Beinortas.

Sparčiai augantį sertifikuotos medienos poreikį pastebi ir VšĮ „Darnūs miškai“ direktorė Jovita Urbikaitė. Pasak jos, savo miškus sertifikavę privataus miško savininkai turi kur kas palankesnes sąlygas realizuoti medieną. Taip pat – platesnes galimybes medieną parduoti už geresnę kainą. Jau šiandien dalis įmonių rąstams iš sertifikuotų miškų taiko kainos priedus.

Privatūs miškai Lietuvoje užima 848,8 tūkst. ha plotą, o privataus miško savininkai vidutiniškai turi 3,4 ha miško. Skaičiuojama, kad norint atskirai sertifikuoti tokią smulkią valdą, finansiškai gali atsieti kelis kartus daugiau nei stambiems miško valdytojams. Įsitikinę, kad sertifikavimas pareikalaus didelių išlaidų, mažų plotų savininkai dažnai nesiryžta šiam procesui, tačiau J. Urbikaitė teigia, kad miškų sertifikavimas grupėmis kaštus ženkliai sumažina.

„Sertifikavimui reikalingi kaštai yra pasidalinami su kitais grupės nariais, priklausomai nuo valdomo miško ploto. Todėl dažnu atveju tai yra pigesnė alternatyva nei siekti atskiro miškų tvarkymo sertifikato. Be to, atsakingai į miškų išteklius žiūrinčios medienos apdirbimo įmonės, siekdamos paspartinti sertifikavimo procesus, šiuo metu dengia daugiau nei du trečdalius grupės patiriamų kaštų“, – sako J. Urbikaitė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas ketina uždrausti alkoholio paštomatus (10)

Verslininkams bandant apeiti alkoholio prekybos draudimą, Seimui siūloma nuo kitų metų uždrausti...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (274)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Trumpas skelbia pergalę prekybos kare su Kinija (8)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, jog Kinija pažadėjo JAV žemės ūkio produktų...

Nausėda: vertėtų toliau plėsti NT apmokestinimo bazę (4)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad svarbu sistemingai plėsti nekilnojamojo turto (NT)...

Bankų ir prekybos tinklų mokesčius Nausėda sieja su lengvatos dyzelinui mažinimu papildyta (17)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad valdančiųjų siūlomus naujus bankų aktyvų ir prekybos...

Top naujienos

Širinskienė ir Kirkilas peikia Pranckietį, bet patys postų kratosi (7)

Seimo nariai surinko parašus prieš Viktorą Pranckietį, jo postą teigia galintis užimti ir iš...

„New York Times“ tyrimas: Rusija vos per 12 val. Sirijoje subombardavo 4 ligonines (65)

Rusijos karinės oro pajėgos seniai kaltinamos ligoninių bombardavimu remiant Basharo al Assado...

Griauna planus – Pranckietis balsuoti dėl jo prašo dar šiandien papildyta (23)

53 parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atšaukimo...

Nausėda: prabanga taip pat galėtų būti apmokestinama papildyta (474)

Beveik 100 dienų darbo laikotarpį pasiekęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo esąs ir...

Lietuvos vežėjai prakalbo apie sektoriaus žlugimą: politikai vykdo genocidą (274)

Skubomis įvedamos mokesčių reformos gresia vežėjų bankrotais, – štai taip antradienį...

Lietuvos darbo rinka – bene labiausiai nukraujavusi ES + laukia dar ne vienas sunkus iššūkis (58)

Lietuva turi bene labiausiai pastaraisiais dešimtmečiais nukraujavusią darbo rinką Europos...

Prie strategiškai svarbaus miesto – didelė atsakomoji ataka prieš Turkijos pajėgas skelbiama, kad teritoriją paliko visos humanitarinės organizacijos (99)

Sirijos kurdams pavyko pasipriešinti Turkijai viename iš pasienio miestų, kurio perėmimą Ankara...

Nausėda nepersigalvojo dėl Roko Masiulio: jis labai rimtai svarsto abi alternatyvas (44)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl buvusio susisiekimo ministro Roko...

Septyni požymiai, kad jūsų vaikas priklausomas nuo elektroninių cigarečių

Politikams vis ieškant būdų, kaip pažaboti elektroninių cigarečių vartojimą nepilnamečių...

Stilistė sudėliojo taškus ant i: šie batai turi būti kiekvienos moters drabužinėje (10)

Ilgaauliai – tai batų modelis, kuriam abejingų tiesiog nėra: arba juos dieviname, arba niekaip...