aA
Būsto paskolų palūkanoms kylant, kol kas išduodamų paskolų srautas reikšmingai nepasikeitė, skelbia Lietuvos bankas. Visgi ekonomistai – ne tokios pačios nuomonės. Jų teigimu, pokyčiai paprasčiausiai dar neatsispindi statistikoje. Bet LB pirštu duria į kitą rodiklį ir sako, kad nors šios „lubos“ apibrėžtos, didėja namų ūkių pajamų dalis, skiriama visų turimų paskolų įmokoms mokėti.
Didėja pajamų dalis skiriama paskoloms mokėti: perspėja neperžengti svarbios ribos
© Shutterstock

Priartėjo prie svarbios ribos

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas Dovydas Poderis kalbėjo, kad nors būsto kainos per metus išaugo apie 20 proc., o nuo šių metų birželio pradėjo sparčiai didėti palūkanų normos ir paskolų įmokos, kol kas šie veiksniai gyventojų skolinimosi reikšmingai nepaveikė.

„Lietuvos banko duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį išduota apie 6,4 tūkst. būsto paskolų, tai yra 9 proc. mažiau nei vidutiniškai per ketvirtį istoriškai aktyviais 2021 m., bet panašiai, kiek per pirmąjį-antrąjį šių metų ketvirčius.

Vidutinė naujos paskolos suma rugsėjį siekė 90 tūkst. Eur ir per metus padidėjo tiek pat, kiek bendrai būsto kainos rinkoje – apie 20 proc.“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, nepaisant išaugusių būsto kainų, gyventojams šiandien pavyksta sukaupti pradinį įnašą ir vidutinis jo dydis reikšmingai nekinta bei svyruoja apie 25 proc.

„Tai yra gerokai daugiau nei Atsakingojo skolinimo nuostatuose (ASN) nustatytas minimalus 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.

Be to, su paskola įsigytų būstų dalis nuo metų pradžios reikšmingai nekinta ir sudaro apie 58 proc. bendros įsigytų būstų vertės, o likę 42 proc. įsigyta nuosavomis lėšomis“, – sakė jis.

Visgi D. Poderis dėmesį atkreipė į kitą reikšmingą rodiklį.

„ASN taip pat numatyta, kad namų ūkio pajamų dalis, skiriama visų turimų paskolų įmokoms mokėti, negali viršyti 40 proc. jo mėnesio pajamų, kai skaičiuojama su paskolą suteikiant nustatyta palūkanų norma ir 50 proc., kai skaičiuojama palūkanų normos padidėjimo iki 5 proc. atveju.

Toks reguliavimo dizainas padeda užtikrinti, kad vyraujant žemoms palūkanų normoms namų ūkių maksimalus įsiskolinimas nebūtų per didelis.

Šiuo metu didėjant palūkanų normoms pastebime, kad vis daugiau gyventojų ima paskolas, kurių aptarnavimui tenka didesnė gyventojų pajamų dalis.

2021 m. naujų paskolų aptarnavimui teko apie 27 proc. pajamų, o 2022 m. rugsėjo duomenimis, šis rodiklis siekė 29 proc.

Kitaip tariant, šiek tiek daugėja paskolų, kurios artėja link minėtos 40 proc. įmokų ir pajamų santykio ribos“, – sakė ekonomistas.

Kaip apibendrino, šiandien, kalbant apie paskolas, būsto kredito rinkoje dar yra matomas inertiškumas ir skolinimosi tempai nemažėja, tačiau didėjant palūkanų normoms ir paskolų įmokoms, kartu esant aukštai infliacijai ir neapibrėžtumui dėl tolesnės ekonominės raidos, ateinančiais mėnesiais namų ūkių noras prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus gali sumažėti.

Pastebi tendenciją

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė tikino, kad nors pastaruoju metu aplinkybės labai neapibrėžtos, kol kas didesnių pokyčių būsto finansavimo rodikliams nėra, tačiau, nors ir nežymi, stebima paskolų išdavimo mažėjimo tendencija.

„Lietuvos bankų asociacijos narių vertinimu, iki šiol šiemet nežymiai mažėjo suteiktų būsto paskolų skaičius, tačiau jų suma augo – tiek dėl didėjusių būsto kainų, tiek dėl rinkos aktyvumo.

Būsto paskolų paraiškų buvo sumažėję prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Baigiantis pavasariui, ši rinka pagyvėjo ir paraiškų sulaukta reikšmingai daugiau.

Valerija Kiguolienė
Valerija Kiguolienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šiuo metu kredito įstaigos pastebi tendenciją, kad dalis klientų nebeskuba su atsakingais sprendimais: kreipiasi tiesiog sužinoti savo galimybių gauti būsto kreditą, kai dar nėra išsirinkę konkretaus turto, pageidauja įsivertinti mėnesio įmokos dydį didėjančio EURIBOR atžvilgiu, lūkuriuoja ryškesnių pokyčių NT rinkoje.

Manome, kad tokios nuotaikos vyraus dar kuris laikas, tačiau su tikslesnėmis prognozėmis neskubėtume“, – kalbėjo V. Kiguolienė.

Ji aiškino, kad bet kuriuo atveju gyventojai, ketinantys imti būsto paskolą, turi apdairiai apsvarstyti galimybę prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus, kiek galima objektyviai įsivertinti savo finansinę situaciją ir ateities scenarijus.

Akivaizdūs pokyčiai – kitąmet

Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė tikino, kad statistika dar nemato rinkos vangumo, kalbant apie naujų būsto paskolų išdavimą.

Indrė Genytė-Pikčienė
Indrė Genytė-Pikčienė
© DELFI / Karolina Gudžiūnienė

„Tačiau vien NT rinkos sandorių skaičius yra gerokai nukritęs. Tai indikuoja, kad pirkėjai yra nusiteikę jautriau tiek kylančioms palūkanoms, tiek, bendrai, išaugusiam neapibrėžtumui ekonomikos perspektyvose.

Kaip žinia, būsto paskola yra kone finalinis akordas perkant NT. Dar, kol kas, matyt, finalizuojasi sandoriai, kurių pradžia buvo gerokai anksčiau, todėl matome uždelstą rezultatą“, – sakė ji ir tikino, kad palūkanų normų ir bendrų ekonomikos perspektyvų pasikeitimus matysime vėliau, kitais metais.

„Manau, kad kylančios palūkanų normos sutampa su išaugusia infliacija kone visame vartotojų krepšelyje ir perkamoji galia yra sumažėjusi, todėl akstinas imti kreditą NT nėra toks, koks buvo pernai metais.

Kita vertus, pastaruosius porą metų turėjome stipriai įsisiūbavusią NT rinką. Natūralu, kad po tokio augimo stipriai išbrangus NT, nes jo kainos per dvejus metus didėjo apie 40 proc., atėjo metas tam tikrai pauzei ir atokvėpiui.

Per tą laiką ir būsto kainos galėtų kiek normalizuotis“, – sakė ekonomistė.

Ji skaičiavo, kad 3 mėn. EURIBOR palūkanų norma kitąmet gali priartėti prie 3 proc.

„Tačiau sprendimai dėl palūkanų normų yra lemiami makroekonominės aplinkos“, – pridūrė I. Genytė Pikčienė ir sakė, kad viskas priklausys nuo prognozių ir matomų perspektyvų.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
2.8182

Lietuvos kurorte – turistų štilis: užsieniečiai vis dar bijo karo, o lietuviai taupo

Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš...

Šimkus: pavasarį Lietuvos bankas Seimui teiks siūlymus kaip plėsti fiksuotų palūkanų normų taikymą Lietuvoje

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pavasarį LB Seimui turėtų...

Senosios „Ačiū“ kortelės tuoj nebegalios: pasikeisti laiko liko nedaug

„Maximos“ lojalumo programa keičia rūbą: senosios „Ačiū“ kortelės nebegalios nuo...

Prezidentūra: BVP sumažėjimas 2022 m. IV ketvirtį rodo, kad turime imtis investicijų skatinimo

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos...

Prezidento patarėja: būtų logiška laikinai apmokestintus bankų pelnus skirti krašto apsaugai

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuvos banko (LB) ir Finansų...

Top naujienos

Čmilytė pripažino: tą penktadienį kalbėjau su Šimonyte (20)

Sausio 20-ąją po susitikimo su generaline prokurore, kurio metu ji pranešė apie prašymą šaukti...

Lietuvos kurorte – turistų štilis: užsieniečiai vis dar bijo karo, o lietuviai taupo

Vienas pagrindinių Lietuvos kurortinių miestų Birštonas pernai pasigedo turistų, ypač iš...

Rusijos naftos perdirbimo įmonėje kilo didelis gaisras

Rusijos Žemutinio Naugardo srities Kstovo mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje kilo...

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadovas: jau žinome, ko tikėtis iš Rusijos artimiausiu metu apie planuojamą karą žinota dar 2021 metais (1)

Ukrainos kariams sugebėjus sustabdyti priešą ir atsiimti dalį okupuotų teritorijų, Rusijos...

Iš Turkijos ir Sirijos plūsta tragiški vaizdai (3)

Turkijos nelaimių ir ekstremalių situacijų valdymo tarnybos (AFAD) duomenimis, Turkijos ir Sirijos...

Holgeris Roonemaa, Oliveris Kundas, Julija Sandul, delfi.ee

Iš karo Ukrainoje lobsta ir ginklų tiekėjai, ir tarpininkai: nešvaraus sandorio pėdsakai atvedė į Estiją

Kai Rusijos kariai Bučos gatvėse šaltakraujiškai žudė ukrainiečius, Ukrainos kariuomenei...

Brangs lietuvių mėgstamiausi vaisiai: kilogramo kaina gali siekti ir 2 Eur (2)

Šiuo metu kilogramas bananų vidutiniškai kainuoja pusantro euro, tačiau prekybininkai ir vaisių...

Karas Ukrainoje. Ukraina: Maskva per tarpininkus ėmė „maldauti“ derybų rusų pajėgos per savaitę užkariavo tik kelis šimtus metrų (4)

JAV karinio jūrų laivyno analizės centro ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad Rusijos...

Bastian Benrath, Hugo Miller

Istorinį tabu dėl Ukrainos jau svarsto sulaužyti dar viena šalis

Visuomenės nuotaikos keičiasi dar vienoje šalyje, dėl Ukrainos jau svarstoma sulaužyti...

Tęsiama dingusio paauglio paieška: 8 valtys, dronai ir specialiai apmokytas šuo

Vilniuje antradienį tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška. Paauglio...