„Baigiasi gyventojų emigracija, prasideda kapitalo emigracija“, – sako „Swedbank“ banko vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tai rodo ir naujausia statistika: per paskutinius dvylika mėnesių grynoji emigracija buvo 12,8 tūkst. Lt. Tai yra žemiausias rodiklis nuo 2001-ųjų, kai buvo pradėtas vertinti šis rodiklis.

„Nėra prielaidų, kodėl reikėtų tikėtis, kad vėl pradės didėti grynoji emigracija. Taip pat sparčiai mažėjantis nedarbas, didėjantis darbo užmokestis sukuria palankesnes sąlygas čia save realizuoti darbingiems asmenims“, – DELFI komentavo N. Mačiulis.

Tuo metu per praėjusius metus Lietuvos įmonių tiesioginių investicijų apimtys užsienyje išaugo maždaug milijardu – iki beveik 8 mlrd. Lt. Tarp populiariausių lietuviško verslo investicijų krypčių užsienyje yra Olandija, Estija, Latvija ir Kipras.

Nerijus Mačiulis
„Labai dažnai tokį reiškinį matome tada, kai įmonės savo veiklos neiškelia į užsienį, tačiau turto valdymo bendrovę įregistruoja užsienio valstybėse, kur yra palankesnė mokestinė aplinka. Manau, kad ateityje ši tendencija dar labiau stiprės, nes šiemet priimti pelno mokesčio pakeitimai dar labiau padidina atotrūkį . Pavyzdžiui, jeigu Estija reinvestuojamo pelno visiškai neapmokestina, kol jis lieka įmonėje, o Lietuva pakeitė įstatymą, kuriuo apsunkinama galimybė susimažinti pelno mokestį, jei praeityje įmonė patyrė nuostolių“, – kalbėjo ekonomistas.

DELFI primena, kad dar 2011 m. į Olandiją perkeltos „Vilniaus prekybai“ priklausančių prekybos centrų „Akropolis“ ir prekybos tinklo „Maxima“ akcijos. Prieš porą metų holdingą „Hanner“ į Estiją perkėlė ir verslininkas Arvydas Avulis.

Lietuvoje nebeturi, ką veikti

N. Mačiulio teigimu, patogesnės mokesčių užuovėjos paieškos iki šiol būdavo pagrindinė lietuvių investicijų užsienyje priežastis. Tačiau ilgainiui ims ryškėti ir nauja noro investuoti svetur priežastis.

K. Lisauskas
Pasaulis kiekvieną dieną tampa vis globalesnis, o investuojama ten, kur galima uždirbti didžiausią pelną per trumpiausią laikotarpį. Kaip sakoma, žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur žuvis.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvos įmonės ir verslininkai per 25 nepriklausomybės metus įgijo patirties, įsisavino pažangias technologijas, žino, kaip kurti aukštą pridėtinę vertę. Potencialo joms plėstis vidaus rinkoje yra mažai, nes Lietuvos visuomenė yra sparčiai senstati, gyventojų skaičius traukiasi, konkurencija daugelyje sektorių yra didelė. Natūralu, kad augant ekonomikai ir jai žengiant į aukštesnio išsivystymo stadiją, įmonės ir valstybės jau ieško nebe, kaip pritraukti užsienio investicijas į šalį, bet plėtros galimybių užsienio rinkose“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, įmonės yra sukaupusios daug kapitalo, nepaskirstytas pelnas yra rekordinėse aukštumose, jos turi daug grynųjų pinigų, tačiau galimybių investuoti Lietuvoje nemato.

Ekonomisto žodžius patvirtina ir skaičiai: trečiąjį ketvirtį įmonių investicijos neaugo, o investicijos į gamybos priemones, mašinas, įrengimus per metus sumažėjo. Tai taip pat siejama su geopolitine rizika ir įmonių neužtikrintumu.

Lietuviams patraukliausios yra Baltarusija, Ukraina ir kitos NVS šalys.

„Ten yra pigi darbo jėga, žemas technologinis ir ekonominis išsivystymo lygis. Šiuo metu nemažai verslininkų investuoja Baltarusijoje. To mes oficialioje statistikoje nematome dėl to, kad jie investuoja ne tiesiogiai, o iš pradžių steigia turto valdymo bendrovę Olandijoje arba Kipre ir iš tų bendrovių investuoja kapitalą Baltarusijoje“, – paaiškina N. Mačiulis.

Pavyzdžiui, pasak ekonomisto, dauguma Baltarusijoje statomų prekybos centrų yra lietuvių investicijos.

Kur bėga Lietuvos įmonės?

Per tarpinę gali ramiai investuoti Baltarusijoje

Lietuvos investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas laikosi nuomonės, kad kiekvienais metais Lietuvos įmonių užsienio investicijos tik didės.

Kęstutis Lisauskas
„Kiekvienais metais matysime vis daugiau investicijų, augimo tendencija tikrai išliks. Tai yra visiškai dėsninga ir normalu, nes vidaus rinka yra maža, o augančių ir pajėgių įmonių yra, taip pat yra gabių vadovų ir gerų verslininkų. Lygiai ta pati taisyklė galioja absoliučiai visoms augančioms ekonomikoms – vietos verslas išauga vidaus rinką ir plečiasi už šalies ribų. Kuo vidaus rinka mažesnė, tuo tie procesai pradeda vykti anksčiau ir tuo labiau jie yra pastebimi“, – DELFI komentavo jis.

„Pasaulis kiekvieną dieną tampa vis globalesnis, o investuojama ten, kur galima uždirbti didžiausią pelną per trumpiausią laikotarpį. Kaip sakoma, kad žuvis ieško, kur giliau, o žmogus – kur žuvis“, – pridūrė pašnekovas.

Pasak mokesčių specialisto, lietuvių įkurtos įmonės Olandijoje ar Kipre atlieka tik tarpinės vaidmenį ir leidžia tose šalyse uždirbti buhalteriui ir teisininkui. Verslus tose šalyse lietuviai registruoja dėl finansinių motyvų.

„Kai kuriais atvejais Olandija turi platesnį dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą. Pavyzdžiui, investuoti į Baltarusiją arba į Rusiją, Ukrainą per Olandiją gali būti pigiau nei tiesiogiai iš Lietuvos. Pavyzdžiui, jeigu dividendai iš Baltarusijos išmokami į Lietuvą, mažiausias galimas tarifas yra 10 proc. O tuos pačius dividendus išmokant į Olandiją, mažiausias galima tarifas yra 5 proc. Žinoma, tai yra finansinis motyvas. Jeigu investicijų srautas yra didelis ir planuojami dideli dividendai, tai tikrai apsimoka turėti tokią tarpinę ir varinėti pinigus ratu“, – sakė k. Lisauskas.

Taip pat pašnekovas neatmeta, kad galbūt lietuvis akcininkas jaučiasi saugiau būdamas olandiškos bendrovės akcininku nei lietuviškos.

„Tačiau ir čia mes neturėjome nei nacionalizacijų, nei kitų dalykų, dėl kurių reikėtų bijoti. Kitas motyvas, kad į tą pačią Rusiją nelabai investuosi mosuodamas trispalve. O jeigu investuosi per Olandiją, gal niekas ir nesupaisys, kas per pinigai atėjo“, – pastebi jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (425)