Socialdemokrato premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, Lietuva eurą galėtų įsivesti 2015 metais.
Latvija į euro zoną sieks įstoti jau 2014-aisiais. Estija eurą įsivedė 2011 metais.
Europinė integracija nevyks revoliuciniu būdu
Iš krizės brendančios Europos Sąjungos lyderiams diskutuojant apie pokyčius gilesnės integracijos link, kuriuos kai kurie mokslininkai vadina didžiausiais nuo bendros rinkos sukūrimo, Lietuvos prezidentė sako, kad tai yra ilgas kelias.
„Integracija staigi negali būti. Tai nevyks revoliuciniu būdu. Tai vyks palaipsniui“, - prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybai Briuselyje teigė D. Grybauskaitė.
Valstybės vadovė atkreipė dėmesį, kad ekonominė ir ypač finansinė integracija buvo atlikta priimant Fiskalinės drausmės sutartį, kurią ratifikavo ir Lietuva.
„Ją dabar reikia pradėti perkėlinėti į savo nacionalinę teisę ir vykdyti rekomendacijas. Įstatyminė bazė fiskalinei integracijai yra sukarta, reikia pradėti ją realizuoti“, - konstatavo D. Grybauskaitė.
Europos Finansų ministams nusprendus didžiųjų bankų priežiūrą nuo 2014 metų kovo patikėti Europos Centriniam Bankui, analitikai kalba apie žengtą svarbų žingsnį bankinės integracijos link.
„Tai užtruks keletą metų“, - teigia prezidentė, nemanipuliuojanti prognozėmis, ar dėl to reikės europinių sutarčių keitimo. Dėl to esą ginčijasi dar ir patys teisininkai. Ir atsakymas turėtų paaiškėti kitąmet.
Naujasis bankų priežiūros mechanizmas bus automatiškai taikomas euro zonos narėms. Lietuva, pasak valstybės vadovės, galėtų tapti šio klubo nare 2015-2016 metais.
Iki tol panašu, kad mechanizmui kurtis netrukdysime. Prezidentė sakė pritarsianti bankų sąjungai ir priežiūros mechanizams, tačiau ankstyvais pažadais, kad Lietuvo prie jų jungsis nesižarsto.
„Lietuva per 2013 metus kartu su Vyriausybe turės apsispręsti, kaip greitai pati įstos“, - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvoje būtų taikoma Skandinavijos bankams
Visų Baltijos šalių situacija šiuo klausimu yra specifinė dėl to, kad didžioji dalis bankų jose yra švediško kapitalo bankai. Nepaisant tam tikrų postūmių, Švedija, kaip ir Čekija bei Didžioji Britanija jungtis prie sąjungos veikiausiai neskubės.
„Jeigu (centralizuota bankų sąjunga) ir bus taikoma Lietuvoje, tai, pirmiausia, ji bus taikoma Skandinavijos didiesiems bankams, nes mažieji bankai liks mūsų centrinio banko tiesioginėje priežiūroje“, - sakė D. Grybauskaitė.
Taip yra todėl, kad tiesiogiai Europos Centrinio Banko bus prižiūrimi tik tie bankai, kurie turi daugiau negu 30 mlrd. eurų turto.
Be bankų reikalų, ši taryba didele dalimi bus skirta ir 2013 metams, tai yra ekonominio vystymosi ir integravimosi gairėms.
„Kiekvienai šaliai yra bendrosios gairės, taip vadinami penki punktai, kur reikės koncentruoti ir skirti didesnį dėmesį kitais metais. Tai yra fiskalinė drausmė, finansinė atsakomybė, paskolų skatinimas verslui, nedarbo problemos ypač jaunimo, konkurencingumo didinimas ir viešojo sektoriaus modernizavimas“, - dėstė D. Grybauskaitė.
