Kaip pavyzdį bankininkai pateikia Graikiją, valstybę, kurioje yra didelė „šešėlinė” ekonomika. Netgi nepaisant rimtų biudžeto ir skolų keliamų problemų, šios šalies ekonomika 2009 m. sumažėjo tik vienu procentu, kai tuo tarpu Europoje šis rodiklis sudaro vidutiniškai 4 proc.
Kita vertus, recesiją palyginus neblogai išgyvena ir tos šalys, kuriose „šešėlinis” sektorius beveik neegzistuoja, pavyzdžiui, Prancūzija, Nyderlandai arba Austrija. Sunkiausia yra „sąžiningumo sąrašo“ vidutiniokams, ypač Vokietijai.
„Deutsche Bank“ apskaičiavo pačią nepalankiausią nelegalios veiklos dalį, kuri sudarė 14,3318 proc. BVP. Vokietijos nelegalios veiklos dalis, sudaranti 14,6 proc., yra artimiausia šiam rodikliui.
Specialistai tokį pasiskirstymą aiškina tuo, kad recesijos sąlygomis „šešėlinis” sektorius suteikia žmonėms galimybę užsidirbti, tačiau atvirumas ir sąžiningumas ekonomikoje taip pat suteikia papildomų galimybių.
Austrijos profesoriaus Friedricho Schneiderio įvertinimu, „šešėlinė” ekonomika yra netgi geresnis būdas pasipriešinti recesijai, kadangi pinigai, kuriuos žmonės uždirba nelegaliai, nėra padedami į banką, o išleidžiami iš karto, tuo pačiu padidinant vartojimo paklausą. Vienintelė pralaimėtoja šiuo atveju yra valstybė.
