Jauna kauniečių šeima Martynas ir Rita (vardai pakeisti) maždaug 360 tūkst. litų paskolą kotedžui pasiėmė per patį nekilnojamo turto ir paskolų piką – 2008 m. birželį. Netrukus po to, prasidėjus ekonominei krizei, pradėjo strigti turėtas nuosavas verslas, o sumažėjus pajamoms, pora nebegalėjo mokėti paskolos įmokų.
„Prasidėjo krizė, mums prasidėjo stagnacija, pradėjome vėluoti mokėti įmokas. Važiavome į banką tartis, mums niekas nieko nepasiūlė. Aišku, mes ir patys kalti, nebuvome susipažinę, kokios galimybės ar atidėti įmokas, ar ieškoti kitų išeičių, bet bankas išvis nieko nepasiūlė“, - pasakoja Martynas.
Neradęs kitos išeities, jis išvyko į užsienį ieškoti darbo, susitaręs su banko vadybininke, kad pirmą atlyginimą iš karto siųs žmonai, o ši perves įmoką. Išvažiavus į Londoną jam teko kelias savaites ieškotis darbo. Per tą laiką gaudavo laiškus iš banko, kad vėluoja sumokėti įmokas. Tačiau po kurio laiko, atsiradus pajamoms, pinigus vyras išsiuntė į Lietuvą.
„Žmonai nuėjus susimokėti įmoką paaiškėjo, kad sutartis nutraukta ir turime sumokėti 360 tūkst. likusią paskolą“, - sako jis. Neradus išeities prie vyro po kurio laiko Didžiojoje Britanijoje prisijungė ir Rita.
„Bet nusprendėme grįžti į Lietuvą, nepasilikti Anglijoje. Esame su galvomis ir galime ir Lietuvoje išgyventi lengvai“, - kalba Martynas, kurio šeima liko su beveik pradinio dydžio paskola būstui, į kurį per tą laiką papildomai buvo investuota apie 70 tūkst. litų. Grįžus į Lietuvą šeima pasakoja, kad bankas nesutiko priimti jų užsienyje uždirbtų pinigų, kurių, kaip jie tvirtina, būtų pakakę padengti vėluojamas įmokas ir kelioms įmokoms į priekį. Tuo labiau, kad tuo metu palūkanų norma buvo smarkiai kritusi ir įmokos suma sumenkusi beveik per pusę.
„Bankas griežtai nesutiko. Prašė papildomų užstatų ir laiduotojų, o tuo metu dėl krizės visi ir taip panikoje buvo, surasti laiduotojų neįmanoma. Paskui paaiškėjo, kad bankas ne tik nutraukė sutartį, bet ir atsiuntė laišką su delspinigiais, kuris mus šokiravo. Iš mūsų reikalavo apie 100 tūkst. litų - kas yra beveik trečdalis paskolos“ - pasakoja Rita.
„Nematau kitos išeities, kaip tik fizinio asmens bankrotas. Jeigu bankas sutartį atnaujintų, galėtume grįžti prie įmokų mokėjimo ir gyvenimo Kaune. Ir bankas gautų įmokas, ir mes galėtume grįžti prie senų svajonių“, - pasakoja Martynas, kuris su žmona dėl šios istorijos persikėlė į Vilnių.
Teisme skolą pavyko sumažinti
Jų advokatas Gilbertas Kinderevičius įsitikinęs, kad bankas priskaičiavo nepagrįsto dydžio delspinigius – 0,08 proc. ir juos paskaičiavo už ilgesnį laikotarpį, nei leista įstatymo.
„Bankas piktnaudžiavo savo padėtimi ir žmonėms priskaičiavo nepagrįsto dydžio delspinigius. Sutarties sąlygos visada būna ruošiamos teisininkų, o klientas praktiškai neturi jokios galimybės derėtis dėl kai kurių sąlygų pakeitimo“, - teigė advokatas. Anot jo, bankas metams priskaičiavo delspinigius, kurie siekė maždaug 30 proc. paskolos vertės. Teisme delspinigių norma sumažinta dvigubai ir nurodyta juos skaičiuoti pagal įstatymą – ne daugiau kaip už šešis mėnesius. Taip, anot advokato, priskaičiuota delspinigių suma sumažinta nuo „Danske banko“ nurodytų apie 28,3 tūkst. eurų iki 7,6 tūkst. eurų, kuomet pati paskolos vertė siekė 103 tūkst. eurų.
„Čia ne pirmas toks atvejis su bankais. Žinote, žmonės susiduria su finansinėmis problemomis, pasyviai reaguoja, ir jeigu nėra iš ko mokėti pinigų, neskaito jiems siunčiamų raštų, o bankai tuo pasinaudodami savaip interpretuoja sutarties sąlygose numatytą kliento atsakomybę ir išeina taip, kad žmogus realiai tampa amžinas skolininkas, žmonėms reikėtų aktyviau ginti savo teises“ -sako advokatas. Pasak jo, dabar ruošiama apeliacija, ir delspinigių normą bus bandoma dar labiau sumažinti.
„Danske bankas“ teigia, kad negali komentuoti konkretaus atvejo dėl kliento paslapties ir savo ruožtu tvirtina, kad delspinigiai yra abiejų šalių iš anksto sutarti nuostoliai, kurių dydį abi šalys patvirtina pasirašydamos paskolos sutartį.
„180 dienų - tai Civiliniame kodekse nustatytas terminas ieškiniui dėl delspinigių pareikšti. Kreditavimo sutartyse delspinigiai skaičiuojami iki visiško skolos grąžinimo“, - teigia banko atstovė spaudai Karolina Kažukauskaitė. Anot jos, visais atvejais bankas ieško abipusiai geriausio sprendimo, kai klientas susiduria su mokumo problemomis.
„Galimybių išspręsti laikiną įsipareigojimų nevykdymą yra nemažai, tačiau kiekvienas atvejis yra individualus. Vienas dažniausiai siūlomų sprendimo būdų – atidėti (ar sustabdyti) dalį ar visą paskolos grąžinimą tam tikram laikotarpiui. Šiuo periodu bankui mokamos tik palūkanos. Išskirtiniais atvejais, kai asmens finansinė padėtis yra itin kritiška, bankas gali sutikti atidėti ir dalį ar net visą palūkanų mokėjimą. (...) Klientui atsisakius šių pasiūlymų situacija sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Sutartys nėra nutraukiamos su klientais, kurie geranoriškai siekia išspręsti kilusius nesklandumus, siekia išsaugoti savo turtą ir pagal išgales moka įmokas“, - teigė ji.
