Prie to prisidėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įvesti papildomus tarifus antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
Antrąjį šių metų ketvirtį Kinijos ūkio plėtra sulėtėjo nuo 6,4 proc. per pirmuosius tris šių metų mėnesius ir sudarė 6,2 proc. Apie tai pirmadienį pranešė Nacionalinis statistikos biuras.
Šis lygis vis dar atitinka šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tikslą, kuris siekia mažiausiai 6 proc.
Vis dėlto Kinijos ekonomiką lėtina prekybos ginčas su Jungtinėmis Valstijomis.
Vangus gamybos sektorius yra daugiausia atsakingas už šalies ūkio sulėtėjimą, o būsto rinka ir vartojimas yra jam atspari.
Kinijos eksportas balandžio-birželio mėnesiais krito 1,3 proc., palyginti su metais anksčiau, o importas sumenko beveik 4 proc. Prie to prisidėjo Jungtinių Valstijų tarifai ir užsitęsęs prekybos karas.
Tarifai ne tik nusmukdė eksportą, bet ir sutrikdė produktų tiekimo grandines bei pakenkė investuotojų pasitikėjimui.
Derybos tarp Vašingtono ir Pekino, kuriomis buvo siekiama užbaigti prekybos karą gegužę žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas padidino tarifus 200 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos importui. Kinija atsakė tarifų pakėlimu 60 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Valstijų prekėms.
D. Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį mėnesį susitarė dėl paliaubų prekybos kare.
Jungtinės Valstijos pažadėjo susilaikyti nuo naujų tarifų įvedimo ir panaikinti kai kuriuos apribojimus Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“.
Prieš paliaubas D Trumpas pagrasino įvesti tarifus dar 325 mlrd. JAV dolerių vertės Kinijos importui. Tai reikštų priemonių pritaikymą beveik visoms Kinijos prekėms, kurias ši šalis eksportuoja į Jungtines Valstijas.
