aA
Kas kaltas dėl pablogėjusių grūdais prekiaujančios įmonės veiklos rezultatų – nevykęs vadovavimas, ar prastas derlius? Šį klausimą teko spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, nagrinėjusiam bylą, kurioje buvusiam bendrovės „Kėdainių aruodai“ vadovui buvo pareikštas milijoninis ieškinys.
© DELFI / Andrius Ufartas

Buvusio vadovo kaltės įrodyti nepavyko


Kaip vyksta prekyba grūdais, kodėl sudaromi vadinamieji „ateities sandoriai“ bei su kokia rizika jie susiję? Kiek bendrovės finansinius rezultatus įtakoja prastas derlius, o kiek – jos vadovo sprendimai? Šiuos bei kitus klausimus teko spręsti dviejų instancijų teismams nagrinėjant neeilinę bylą, kurioje iš darbo atleistam, koncerno „Vikonda“ valdomos bendrovės „Kėdainių aruodai“ vadovui Valdui Šarūnui buvęs darbdavys pareiškė 1 mln. 48 tūkst. eurų ieškinį.

V. Šarūnas kaltintas dėl įmonės patirtų nuostolių, tačiau 2018 m. spalio 11 d. sprendimu Kauno apygardos teismas „Kėdainių aruodų“ ieškinį atmetė pilna apimtimi. Teismas buvusiam įmonės vadovui priteisė beveik 15 tūkstančių eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ieškovas šį teismo sprendimą apskundė.

Skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo sprendimą šių metų spalio 30 d. paliko nepakeistą.

Bendrovei „Kėdainių aruodai“ nepavyko ir šioje instancijoje įrodyti, kad dėl prastų finansinių veiklos rezultatų kaltas buvęs vadovas.

Milijoninis ieškinys buvo atmestas, V. Šarūnui priteista kompensacija už patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kiek patirtuose nuostoliuose esama vadovo kaltės?


V. Šarūnui teisme atstovavęs advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas Laurynas Lukošiūnas DELFI minėjo, kad šia byla buvo bandoma kurti precendentą, kuriam įsiteisėjus dirbti samdomu vadovu taptų labai rizikinga.

„Bendrovė „Kėdainių aruodai“ siekė suformuoti naują beprecedentę teismų praktiką ir įrodyti asmeninę bendrovės vadovo atsakomybę už atitinkamų metų juridinio asmens nuostolį. Bendrovė išreiškė poziciją, kad bendrovės vadovas turėtų atsakyti už visą bendrovės nuostolį, nepriklausomai nuo jo susidarymo priežasčių.

Jeigu tokia teismų praktika būtų suformuota, išnyktų teisinė takoskyra tarp juridinio asmens ir jo vadovo atsakomybės. Tai labai apsunkintų verslą Lietuvoje. Dirbti profesionaliu samdomu vadovu taptų nepamatuojamai rizikinga“, – teigė buvusį įmonės vadovą byloje atstovavęs advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas L. Lukošiūnas.

Advokatas minėjo besidžiaugiantis tuo, jog klientui palankų sprendimą priėmęs Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas nuostolių susidarymo objektyvias priežastis atkreipė dėmesį, kad „Kėdainių aruodai“ anksčiau daugelį metų, vadovaujant tam pačiam apkaltintam vadovui, dirbo labai pelningai.

„Suprantama, kad verslo subjektai viso pelno nepaskirsto samdomiems vadovams, tai būtų neprotinga reikalauti atlyginti nuostolius iš tų pačių vadovų, kai verslo subjekto veikla tam tikrą laikotarpį nesusiklosto taip sėkmingai, kaip norėtųsi akcininkams“, – DELFI teigė kartu su kolege, teisininke Greta Kubiliūnaite klientui atstovavęs advokatas L. Lukošiūnas.

Grūdų prekeiviams kirto prastas derlius


Kuo neįtiko samdomas bendrovės vadovas, kad sulaukė ne tik atleidimo iš darbo, bet ir milijoninio ieškinio? Regis, konflikto priežastimi tapo prastas 2016 metų sezono grūdų derlius, dėl ko ne vienerius metus pelningai dirbę ir plėtęsi „Kėdainių aruodai“ patyrė nuostolių. Teisme bandyta įrodyti, jog dėl to asmeniškai kaltas buvęs vadovas V. Šarūnas.

Bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui teko gilintis į grūdų pirkimu – pardavimu užsiimančios bendrovės veiklos specifiką. Vienas šios veiklos ypatumas yra taip vadinamieji ateities sandoriai, kai įsipareigojama parduoti tam tikrą kiekį atitinkamos kokybės grūdų tikintis, kad analogiškos kokybės grūdų kiekius pavyks supirkti iš ūkininkų.

Tuo atveju, kai šių įsipareigojimų grūdų prekybininkui įvykdyti nepavyksta, pagal tarptautinę verslo praktiką paprastai numatomos didelės baudos arba prekybininkai ieško būtų kaip sumažinti gręsiančius nuostolius vadinamų „washout“ sandorių būdu.

Taip ir nutiko 2016 metais, kai prastos oro sąlygos lėmė negausų maistinių kviečių derlių. Kaip teigė ieškovas „Kėdainių aruodai“, įmonė išankstiniais sandoriais buvo įsipareigojusi klientams parduoti 132,5 tūkst. tonų grūdų, tačiau klientams nepristatė 76,5 tūkst. tonų, neįvykdė 58 procentų išankstinių sutartinių įsipareigojimų. Didžioji dalis klientams nepristatytų grūdų buvo maistiniai kviečiai.

Kita vertus, savo įsipareigojimų „Kėdainių aruodams“ neįvykdė ir ūkininkai, su įmone sudarę grūdų pardavimo sutartis. Jie nepateikė beveik 30 tūkst. tonų žaliavos, o pateikti grūdai didele dalimi buvo prastesnės kokybės nei buvo planuota. O taip nutiko dėl anksčiau minėtų prastų oro sąlygų, dėl ko tiesiog neužaugo planuotas grūdų derlius arba jis užaugo ženkliai prastesnės kokybės, nei anksčiau.

Bylinėtis su ūkininkais dėl prasto derliaus – nelogiška


Jeigu ūkininkai negavo planuoto derliaus arba nukūlė kardinaliai pakitusios kokybės grūdus, akivaizdu, jog negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Viena buvusiam „Kėdainių aruodų“ vadovui byloje reikštų pretenzijų buvo ta, jog šis nesiekė išsireikalauti baudų iš sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusių grūdų pardavėjų.

Anot ieškovo, iš viso bendra baudų suma, kurios bendrovė „Kėdainių aruodai“ galėjo pareikalauti dėl neįvykdytų tiekėjų įsipareigojimų pagal pirkimo sutartis, siekė 1 mln. 179, 47 tūkst. eurų.

Tačiau teismas palaikė atsakovo poziciją, kuris siekė ne bylinėtis su žemdirbiais, bet ieškoti kitų susitarimo būdų. Juolab, bylos duomenimis, kategoriškų pretenzijų sumokėti baudas sulaukę ūkininkai kitais metas atsisakydavo su įmone bendradarbiauti.

Pasak pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismo, bendrovės vadovo veiksmai pateisinami, kai siekiant išlaikyti santykius su ūkininkais buvo vedamos derybos, stengiamasi rasti kitą išeitį ir bendrą sprendimą padengti nuostolius kita forma.

„Pagal ieškovo poziciją galima suprasti, kad buvęs vadovas turėjo elgtis visiškai formaliai ir taikyti sankcijas ūkininkams, nepriklausomai nuo galimų neigiamų pasekmių pačiam ieškovui. Teisiškai vertinant tokia pozicija neatrodo pagrįsta. Reikia kiekvieną situaciją analizuoti atskirai ir vertinti verslo sprendimo pagrįstumą bei logiką.

Suprantama, kad būtent formalus netesybų taikymas visais atvejais galėtų būti ženkliai žalingesnis veiksmas, nei dialogas su bendrovės kontrahentais“, – komentavo advokatas L. Lukošiūnas.

Sandoriai atitiko įprastą verslo riziką


V. Šarūnui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis nesibylinėjo su ūkininkais. Bandant įrodyti, kad jo vadovauta bendrovė nuostolius patyrė dėl neva netikusio vadovavimo, minėti ir esą pernelyg rizikingi sandoriai, grūdų pirkimo kainos iš kai kurių ūkininkų, žemdirbiams išmokėti avansai.

Buvęs vadovas argumentavo, jog „sudarant 2016 m. sezono grūdų pardavimo išankstinius sandorius buvo atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį ir skaičius, tačiau prastą 2016 metų derlių, turėjusį įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, lėmė būtent klimato sąlygos, dėl to pablogėjo derliaus kokybė“.

Atmesti taip pat ir argumentai dėl per aukštų grūdų pirkimo kainų iš kai kurių ūkininkų, bei dėl išankstinio mokėjimo žemdirbiams už dar neužaugintą derlių. Pasak V. Šarūno, šie mokėjimai atitiko vidaus tvarką, o avansus gavę žemdirbiai grūdų pristatė dar daugiau, nei buvo numatyta, avansus grąžino, tad dėl to įmonė nuostolių nepatyrusi.

„Sandorių sudarymas atitiko įprastą verslo riziką. Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimą informaciją, tiek į pagrindinės akcininkės Jolantos Blažytės ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieškovės („Kėdainių aruodų“ – DELFI) augimui“, – akcentavo V. Šarūnas.

Sprendimus priims pasitarę su advokatais


Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti V. Šarūnui palankus Kauno apygardos teismo sprendimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiam teismui. Ar bus pasinaudota šia galimybe – nėra žinoma.

Susisiekus su bendrove „Kėdainių aruodai“ bei paprašius atsakomosios nuomones bei komentaro apie tolimesnius veiksmus, ar šis sprendimas bus skundžiamas Aukščiausiajam teismui, jei taip, tai kokiais argumentais, sulaukta lakoniško atsakymo.

„Apeliacinio teismo priimtą sprendimą vertinsime ir pasitarę su advokatais priimsime sprendimą“, – teigiame bendrovės administratorės Linos Šetkuvienės pasirašytame laiške.

Galutinio taško šioje istorijoje nepadeda ir V. Šarūnas. Jis minėjo neatmetantis galimybės pareikalauti moralinės žalos atlyginimo už nepagrįsto ieškinio iškėlimą ir jo, kaip ilgamečio profesionalaus vadovo, dalykinės reputacijos žeminimą, tačiau galutinius sprendimus sakė priimsiantis pasitaręs su advokatais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.5556

Automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti: nesusirinko ekonomikos komitetas

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei...

Už netinkamą klientų lėšų laikymą Lietuvos bankas „SatchelPay“ skyrė baudą

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“...

SGD terminale lapkritį išdujinta penktadaliu daugiau dujų nei suvartojama šalyje

Lapkritį naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų ( SGD ) terminalų operatorė „ Klaipėdos nafta...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (5)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Prabilo apie vairuotojų įdarbinimo tarpininkus: su tokiomis įmonėmis reikėtų elgtis atsargiau (1)

Baltijos transporto profesinės sąjungos „ Solidarumas “ pirmininkas Gintaras Čiužas sako, kad...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (101)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (111)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (98)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Landsbergis apie rinkimų kartelės žeminimą: „valstiečiai“ patys sau pjauna taburetės koją (67)

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako esąs įsitikinęs, kad valdančiųjų...

Bankų mokestį vertina atsargiai: bėdų gali pridaryti visai ekonomikai (5)

Bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai...

Meilė baigėsi: termino pabaigai artėjant Šiaurės Korėja vėl prakalbo apie „seną nuokvaką“ (27)

Šiaurės Korėja pagrasino vėl pradėti vadinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „senu...

Automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti: nesusirinko ekonomikos komitetas

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei...

Vilniaus Kalėdų eglei – užsienio žiniasklaidos dėmesys ir pagyros: tapo tikra sensacija (25)

Praėjusį šeštadienį sostinės Katedros aikštėje įžiebta Kalėdų eglė jau pateko ir į...

Ar atpažįstate šį įrankį: nors tai senas išradimas, kai kas tai naudoja ir šiandien (3)

Šis įrankis turi labai specifinę paskirtį – jis padeda sureguliuoti kitus įrankius. Kadaise...