„Sodra“ džiūgauja, kad nuo metų pradžios įvedus vadinamąsias mokesčių grindis masinių atleidimų bangos išvengta. Tačiau darbdaviai į mokesčių pertvarką žiūri ne taip optimistiškai.
© DELFI / Tomas Vinickas

Kai kurie neslepia, kad bus priversti imtis ir skaudžių sprendimų. Be to, įvestos „grindys“ užkirs kelią į darbo rinką tiems asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali dirbti visos darbo dienos.

Įvesti mokesčių grindis buvo nuspręsta, nes didelė dalis Lietuvos dirbančių žmonių negauna nė minimalaus atlyginimo, todėl kone kas ketvirtas gyventojas į pensiją išeina neturėdamas būtinojo stažo, o tai lemia gerokai mažesnę pensiją.

Nuo šių metų pradžios darbdaviai, net jei žmogus dirba puse etato, mokesčius turi už jį mokėti nuo viso minimalaus atlyginimo. Skaičiuojama, kad dėl to per mėnesį darbo vieta pabrangsta apie 60–76 eurus. Tiesa, išimtys taikomos pensininkams, jaunimui iki 24-erių metų, prarasto darbingumo pensijų gavėjams bei dirbantiems pas daugiau nei vieną darbdavį.

Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė džiaugiasi, kad beveik 60 tūkstančių šalies gyventojų nuo šių metų pradžios įgijo daugiau socialinių garantijų ir gali būti labiau užtikrinti dėl savo stažo senatvės pensijai, taip pat ir kitų socialinio draudimo išmokų. Palyginti su 2017-ųjų gruodžiu, darbuotojų, kurių alga buvo mažesnė negu minimalus darbo užmokestis, dalis susitraukė nuo 13,5 iki 12,5 procento.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Be to, baimės, kad darbuotojai bus masiškai atleidžiami, nepasitvirtino – „Sodros“ duomenimis, šį sausį buvo 49 tūkstančiai atleidimo iš darbo atvejų. Tačiau tiek pat – 49 tūkstančiai – ir priėmimo į darbą atvejų. Palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, tiek atleidimo, tiek priėmimo atvejų yra 7 tūkstančiais daugiau, tačiau santykis – kad atleidimų beveik tiek pat, kiek ir priėmimų – išliko toks pat. Tai būdinga šiam metų laikotarpiui.

„Remiantis preliminariais sausio mėnesio duomenimis, įstatymų pasikeitimai – įvestos grindys ir padidinta MMA – reikšmingos neigiamos įtakos darbo rinkai šį mėnesį nepadarė. Tačiau darbuotojų, ypač mažai uždirbančių, grupei tai labai reikšmingi pokyčiai. Jie bus užtikrinti, kad dirbdami sukaups visą stažą pensijai, nes norint įgyti pilnų metų stažą svarbu, kad per metus būtų sumokėta socialinio draudimo įmokų bent nuo 12 MMA“, – sako J. Varanauskienė.

Dvejopi standartai

Tačiau patys darbdaviai ir darbuotojai į „Sodros“ grindų įvedimą žiūri ne taip optimistiškai. Iki šiol puse etato dirbanti dviejų vaikų mama Milda pasakojo, kad atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

Iš pradžių buvo žadama, kad negalią turinčių žmonių „Sodros“ grindys nepalies, bet tik neseniai paaiškėjo, kad ir neįgalieji – ne išimtis. „Sodroje“ moteriai buvo paaiškinta, kad tiems, kurie gauna šalpos neįgalumo pensiją iš Savivaldybės, ši mokestinė lengvata negalioja, o tiems, kurie gauna iš „Sodros“ netekto darbingumo pensiją – jau galioja.

„Užuot paaiškinę, kodėl tokia dirbančių neįgalių žmonių diskriminacija, pasiūlė teisybės ieškoti ministerijoje. Deja, savo darbdavio aš negaliu pasiųsti į ministeriją. Nežinau, ar dar dirbsiu kitą mėnesį, nes tik prieš kelias dienas darbdavys sužinojo, kad už mane privalės mokėti visus mokesčius nuo minimalios algos“, – pasakojo panevėžietė.

Dėl naujos tvarkos darbdaviai žada imtis skaudžių priemonių
© DELFI / Domantas Pipas

Jai buvo pasiūlyta dirbti visu etatu, tačiau dėl sveikatos ir šeiminių priežasčių ji to daryti negalinti. Moteriai skaudžiausia, kad valdžia deklaruoja, jog rūpinasi pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, bet kokia proga primena, kokia svarbi neįgaliųjų integracija į darbo rinką, tačiau elgiasi priešingai.

„Turinčiam negalią žmogui rasti darbą ir taip sunku, o dabar dar atima ir meškerę. Nežinau, kaip pasielgs darbdavys, ar sulauksiu atleidimo lapelio. Visiškai suprasiu jį, jeigu taip ir atsitiks. Tada beliks tapti valstybės išlaikytine, bet tikriausiai to ir siekiama“, – nusivylimo neslėpė moteris.

Per anksti džiaugtis

Tokių kaip ši panevėžietė, laukiančių atleidimo lapelių, – šimtai. Ypač skaudžiai įstatymo pakeitimas atsilieps mažose įmonėse dirbantiems žmonėms ar tiems, kurių darbo specifika kiek kitokia.

Kaip pasakojo valymo paslaugas teikiančios Panevėžio įmonės „Akvija“ direktorė Daiva Petraitienė, kol kas jų įmonėje neatleistas nė vienas darbuotojas, tačiau tai tik laiko klausimas. Šiuo metu ieškoma kuo mažiau skausmingų išeičių, kaip išlipti iš krizinės situacijos.

„Grindų įvedimas mums atsiliepė itin skaudžiai. Kokia yra tikroji situacija, pasirodė tik sumokėjus pirmuosius atlyginimus ir mokesčius „Sodrai“. Dabar peržiūrime visas savo turimas sutartis, gal galime ką nors pakeisti. Matome, kad teks atleisti apie 50 darbuotojų, kuriuos mums per brangu išlaikyti“, – pripažino valymo įmonės vadovė.

Norint, kad darbuotojų nereikėtų atleisti, tektų kelti savo paslaugų įkainius, tačiau užsakovai nėra linkę mokėti daugiau, tuo labiau kad pakėlus įkainius paslaugos kokybė liks tokia pati. Tad dalis nedidelių įmonių, kurios valytoją samdydavosi vos kelioms valandoms per savaitę, galbūt ieškos kitų sprendimų.

Galbūt dalyje jų šiuos darbus atliks administratorės ar kiti darbuotojai. Įdarbinti žmones visu etatu ne visada yra galimybių, nes valymo paslaugos paprastai atliekamos po oficialių darbo valandų, tad jeigu darbuotojas darbą pradėtų 17 valandą, jis turėtų baigti trečią nakties. Tokiu grafiku vargu ar kas iš viso norės dirbti.

Dėl naujos tvarkos darbdaviai žada imtis skaudžių priemonių
© DELFI / Domantas Pipas

„Yra ir kita medalio pusė – žmonės, matydami, kad iš 200 eurų, gaunamų įmonės už paslaugą, tik 50–70 eurų sudaro jų atlyginimas, galvoja, kad plėšikas yra darbdavys, atsiriekiantis didžiausią dalį. Tad dažnai išsilieja ant mūsų, bet tik retas žino, kiek įmonei dabar kainuoja jo darbo vieta“, – pažymi D. Petraitienė.

Ieško išeičių

Pasak direktorės, kol kas darbuotojai dar negavo atleidimo lapelių, tačiau akivaizdu, kad „Sodros“ grindys įmonės biudžetą gerokai patuštins – papildomai per mėnesį reikės per 3 tūkst. eurų, per metus – 36 tūkst. eurų.

Be to, teks nemažai atseikėti ir išeitinėms kompensacijoms atleidžiamiems žmonėms. Visgi viliamasi, kad bus rasta galimybių, kaip susimažinti mokestinę naštą. Kaip teigė D. Petraitienė, įmonė dirba jau 25-erius metus, per tą laiką jai teko nemažai išbandymų, bet išeičių visada pavykdavo rasti. Kaip vieną iš sprendimų įmonės vadovė mato darbo jėgos nuomą iš laikino įdarbinimo paslaugas teikiančių agentūrų.

„Sumokėjus mokesčius, pinigų neliks kitose grandyse. Šiuo metu mokesčiams atidavėme tas lėšas, kurios buvo suplanuotos investicijoms, įrangai atnaujinti ir kitiems dalykams. Dabar to negalėsime daryti, kol nepakeisime situacijos.

Dėl naujos tvarkos darbdaviai žada imtis skaudžių priemonių
© DELFI / Tomas Vinickas

Be abejo, atlyginimai ilgiau nekils ir visiems kitiems darbuotojams. Išeities šioje situacijoje dar nežinome, žiūrime ir stebime, kokie gali būti variantai, kurie galėtų palengvinti padėtį ir padaryti ją ne tokią skaudžią, bet viskam reikia laiko“, – pripažino D. Petraitienė.

Išsigelbės ne visi

Niūrios ir kaimiškose vietovėse dirbančių asmenų nuotaikos. Kaip pasakojo parduotuvę Trakiškyje turinti Janina Krikštaponienė, asmeniškai jai neteko atleisti nė vienos darbuotojos, nes dvi moterys kad ir dirbo ne visu etatu, tačiau jau yra pensininkės, jų „Sodros“ grindys nepalietė. Tačiau kiek teko bendrauti su kitų nedidelių parduotuvėlių kaimuose savininkais, žmogiškųjų nuostolių nebuvo išvengta.

„Tiek buhalterė, tiek viena pardavėja jau pensinio amžiaus, tad nors ir pasispausdami, toliau dirbame įprastai. Bet jeigu būtų tekę mokėti gerokai didesnius mokesčius „Sodrai“, neliktų kitos išeities, kaip atleisti. Jau ir taip sutrumpinome parduotuvės darbo valandas, tad kažkaip būtume vertęsi. Apyvarta nuolat mažėja, ir taip vos išsilaikome. Kiek teko bendrauti su kitų parduotuvėlių savininkais, daug kur teko priimti skaudžius sprendimus“, – pripažino J. Krikštaponienė.

Verslininkas Jonas Katinas pasidžiaugė, kad jam neteko atleisti žmonių: tiek elektrikas, tiek stalius ir santechnikas bei viena barmenė turi pagrindinius darbus, tad už juos mokėti papildomų mokesčių neteks. Pasak J. Katino, verslininkams yra palikta nemažai išlygų, tačiau didžiausia blogybė, kad nepaliekama pasirinkimo teisės patiems darbuotojams.

„Pavyzdžiui, kavinėje žmonių tik savaitgaliais būna dvigubai daugiau, kai man reikia papildomo žmogaus. Deja, priimti barmenę, kuriai tai būtų pagrindinis darbas, jau būtų per brangu. Mano atveju barmenė turi dar vieną darbą, tad sunkumų nekilo. Yra žmonių, kurie nėra nei pensininkai, nei neįgalieji ir norėtų kelias valandas padirbėti tvarkydami aplinką, deja, tokiems žmonėms rasti darbą dabar bus beveik neįmanoma“, – mano J. Katinas.

Galvosūkis – iš kur gauti lėšų

Visgi J. Katinas įsitikinęs, kad geriems specialistams jokios mokesčių pertvarkos neturėtų būti kliūtis rasti darbą net ir ne visai darbo dienai. Verslininkai, norėdami išlaikyti darbuotojus, jau ir taip moka gerokai didesnius atlyginimus nei valstybės nustatytas minimalus.

Didesnė blogybė, kad žmonės, turintys aukštojo mokslo diplomus, gauna mažiau nei eilinis darbininkas. Rajone nemažai pedagogų, kultūros centrų, bibliotekų darbuotojų, kurie priversti durstyti galą su galu.

„Aš pats šiuo metu įdarbinčiau gerą virėją, nepaisydamas, kad reikėtų mokėti daugiau mokesčių. Bent jau Panevėžyje tokia situacija, kad kai nebeliko dirbančiųjų, verslininkai priversti kelti atlyginimus, mažai kas nori dirbti už minimalų atlygį. Tačiau situacija biudžetinėse įstaigose tragiška – žmonės, turintys net magistro diplomus, gauna vos minimalų atlyginimą, o rezultatų reikalaujama didžiulių. Jeigu nieko nebus daroma, situacija bus tragiška“, – įsitikinęs J. Katinas.

Į kampą varomi ne tik smulkieji verslininkai, bet ir savivaldybės. Nors įstatymą privalu įgyvendinti, tačiau bent kol kas papildomų lėšų tam skirta nebuvo. Kaip sakė Panevėžio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė, „Sodros“ grindų įvedimas Savivaldybei kainuos apie 60 tūkst. eurų per metus.

Savivaldybės įstaigose dirba nemažai žmonių, kurie turi tik pusę ar dar mažiau etato ir tai yra jų vienintelis darbas. Gera žinia tik ta, kad šie žmonės nebus atleisti ir už juos bus sumokamos visos įmokos, tačiau iš kur tam Savivaldybė paims lėšų, iki šiol neaišku. Tačiau akivaizdu, kad metų pabaigoje jų pritrūks.

„Turime darbuotojų, kurie turi tik 0,25 etato ir jokio kito darbo. Pavyzdžiui, jeigu kultūros centro plotas labai mažas, valytojai negalime skirti viso etato, bet mokesčius privalėsime mokėti kaip už visą etatą. Išeina nemaža suma. Pagal Vyriausybės nutarimus, jeigu priimamas naujas įstatymas ir dėl to padidėja išlaidos, turi būti skiriama papildomų pinigų.

Deja, kol kas jų nebuvo skirta, tad pinigų atlyginimams ir „Sodros“ įmokoms pritrūksime paskutiniais metų mėnesiais. Taryba privalės svarstyti, iš kur jų gauti, galbūt pavyks kitur sutaupyti, bet įstatymą bet kokiu atveju privalome vykdyti“, – sakė G. Šarkiūnienė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

CNBC: JAV surinko 1,4 mlrd. dolerių iš muitų plienui ir aliuminiui

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, įvedusi muitus plienui ir aliuminiui, surinko per...

Kinija kreipėsi į PPO dėl JAV muitų saulės baterijoms (1)

Kinija antradienį kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją ( PPO ) su ieškiniu prieš JAV dėl...

Prognozės: Lotynų Amerikos akcijų rinkos gali smukti

Lotynų Amerikos šalių akcijų rinkos artimiausioje perspektyvoje gali smukti dėl pasaulį...

Apklausa: kada jaunimas sutiktų mokėti brangiau už drabužius (4)

Jaunimas didele problema laiko greitosios mados rinką ir yra pasiruošęs mokėti už drabužius...

Lietuvos bankas: papildomai įvertinsime informaciją apie „VIA SMS Group“ (2)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariui Arvydui Anušauskui pareiškus, kad...

Top naujienos

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (60)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (869)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (48)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (146)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kosmetologė apie mitus, kuriais vis dar tikima: nutįsta rankos iki žemės paklausius tokių kalbų (6)

Kokia kosmetika yra iš tiesų saugi ir ar galime beatodairiškai griebti pirmą pasitaikiusi...

Vyras dantų protezų eilėje laukė 4 metus, tačiau nieko negavo: pasijaučiau kaip asocialus (23)

Kas nutinka, jeigu negauni pranešimo apie atsiųstą registruotą laišką, kuriame svarbus...

Baigiasi registracija į kitokią Lietuvą parodžiusį projektą „Bendruomenės 2018“: kviečiame balsuoti (1)

Baigėsi registracija į 133 aktyvių žmonių grupes subūrusį konkursą „Bendruomenės 2018“....

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (30)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Įtūžį sukėlusią žinią Sigitas Martinavičius iš žmonos išgirdo gulėdamas su ja lovoje (77)

Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms apie pareikštus įtarimus smurtu artimoje aplinkoje,...

Už grasinimus susidoroti su DELFI žurnalistu Vitai Jakutienei skirta kardomoji priemonė (429)

Po straipsnio „ Pravieniškių mafija. Kruvina Kauno nusikaltėlių kova: „pupytės“ mylimasis...