Kaip skelbiama ministro pirmininko pranešime spaudai, Finansų ministerija įpareigota iki liepos 15 d. atlikti VMI mokesčių administravimo veiklos efektyvumo analizę bei pateikti pasiūlymus dėl mokesčių administravimo gerinimo.
Finansų ministerijos duomenimis, į nacionalinį biudžetą šiemet per penkis mėnesius neįplaukė 74,4 mln. Lt, o į valstybės biudžetą – 169,4 mln. Lt planuotų pajamų.
Mažiau nei prognozuota surinkta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų: PVM - 3,688 mlrd. litų - 350,4 mln. litų (8,7 proc.) mažiau, akcizų - 1,266 mlrd. litų - 100,8 mln. litų (7,4 proc.) mažiau nei buvo prognozuota.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad š.m. gegužės mėnesį biudžeto pajamos iš mokesčių viršijo planą – surinkta 100,4 proc. planuotų pajamų.
Penkių mėnesių faktinės mokesčių įplaukos skiriasi nuo plano, o tam daugiausiai įtakos turi Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų įplaukos. Dalį nesumokėto PVM ir akcizų akumuliuoja kur kas geriau mokamas pelno ir Gyventojų pajamų mokesčiai, kurių sumokėjimas išaugo dėl verslo įmonių efektyvumo, eksporto, padidėjusių atlyginimų. Stebima teigiama tendencija, kad PVM ir Akcizo atotrūkis palaipsniui mažėja.
Išanalizavusi mokesčių sumokėjimo tendencijas, VMI nustatė, kad PVM įplaukų atsilikimui nuo plano didžiausią įtaką šiemet pasikeitusi importo PVM tvarka: anksčiau importuotojai PVM privalėdavo sumokėti iškart, dabar – tik po tam tikro laiko. Dėl to biudžeto pajamos „pasislinko“ laike į priekį. Mažiau PVM pateko į biudžetą ir dėl augančio eksporto metų pradžioje sparčiai didėjusio grąžintino PVM, kurio faktiškai vien per 2013 m. sausio – balandžio mėn. grąžinta 279 mln. litų daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
PVM sumokėjimo tendencijoms nemažą įtaką daro vis dar stagnuojanti vidaus rinka: didžiųjų mokesčių mokėtojų duomenys rodo, kad pardavimai Lietuvoje, apmokestinami PVM, per 4 pirmus š.m. mėnesius didėjo tik 0,9 proc. Gegužės mėnesį geresni nei ankstesniais mėnesiais buvo reikšmingos Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sekcijos rodikliai (per pirmus 4 mėnesius šios sekcijos įmonių pardavimai buvo 720 mln. litų mažesni nei pernai).
Akcizo sumokėjimui didžiausią įtaką turi mažėjantys akcizinių prekių pardavimai: dyzelinių degalų šiemet parduota 2 proc., benzino – 17 proc., cigarečių – 2,5 proc. mažiau, nei praėjusiais metais. Stipriųjų alkoholinių gėrimų ir vynų šiais metais parduodama daugiau, ypatingai ženkliai auga stipriųjų vynų pardavimai, tačiau apie 13 proc. mažiau buvo parduota alaus. VMI nuomone, didžiausia akcizo surinkimo problema – įvežami degalai iš trečiųjų šalių bei kontrabanda.
Valstybinė mokesčių inspekcija, reaguodama į įtemptą PVM sumokėjimą šiemet didžiausią dėmesį skiria pridėtinės vertės mokesčio prievolių vykdymui. Kaip ir planuota, VMI vykdo projektus Ar moki PVM?“, „Ar pagrįsta PVM permoka?“, tuo pačiu, įvertinusi įtemptą situaciją dėl PVM įplaukų, atliko išsamią analizę dėl PVM prievolių vykdymo bei atsirinko apie 1000 didžiųjų įmonių ir vykdo tikslinius jų vizitavimus. Apsilankymų metu inspektoriai aiškinasi, kodėl pasirinktose įmonėse mažėja pardavimai šalies viduje ir taikant 0 proc. PVM tarifą, bet tuo pačiu didėja atskaita, kodėl kitose įmonėse auga PVM atskaita; ar pagrįstai įmonės taiko 0 proc. PVM tarifą; kodėl kai kuriose įmonės PVM prievolė sumažėjo daugiau nei 2 mln. litų, o kitos įmonės nemažina savo PVM skolų. Taip pat aiškinamasi, ar įmonės teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja importo PVM.
Per keletą savaičių VMI inspektoriai dėl PVM nemokėjimo rizikos jau aplankė apie 800 mokesčių mokėtojų. Surinkta informacija rodo, kad didžioji dalis mokėtojų tinkamai vykdo savo mokestines PVM prievoles, tačiau daro klaidų pildydami deklaracijas.
Mokesčių mokėtojų, kurie patikslino PVM deklaracijas buvo 304.
Dažniausiai buvo nustatoma nepagrįsta PVM atskaita – 85 atvejai, 45 atvejais nustatyti nedeklaruoti PVM apmokestinami tiekimai, 42 atvejais buvo nustatyti „privačių poreikių“ atvejai.
