Smūgis socialiai jautriausiuosius maitinantiems
Viename privačiame darželyje visos dienos maitinimo kaina – 7 eurai, tačiau politikai kainą gali gerokai padidinti, jeigu maitinimo sektoriui bus panaikinta PVM lengvata.
„Lengvatos panaikinimas tikrai sunaikintų tą maitinimo sektorių, kuris maitina socialiai jautriausiuosius: vaikų darželius, mokyklas, senelių globos namus“, – teigė Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė.
Darželio „Smalsučių slėnis“ direktorė Alma Butavičienė paaiškino, kaip lengvatos panaikinimas nulemtų galutinę kainą vartotojui, šiuo atveju, vaikų tėvams.
„Panaikinus lengvatą, ta suma išaugtų iki 180-200 eurų vien tik už maitinimo paslaugas“, – teigė ji.
Privataus darželio direktorės teigimu, gali būti, jog teks laviruoti ant išlikimo ribos. Tėvai, vargu, ar sugebės išsimokėti.
„Kitiems tai yra būtinybė, kurie turi išeiti į darbą ir vesti vaikutį į privatų darželį, nes negauna valstybinio darželio. Jiems tai bus tikrai didelė našta“, – teigė moteris.
Lengvata galioja iki šių metų galo
Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentės teigimu, maitintojai sunkiu metu savo paslaugų kainas padidino tik 22 procentais.
„Lyginant kainas dabar, su jų kainomis prieš karantiną, kada buvo įversta ši PVM lengvata, tai žaliavų savikaina yra pakilusi virš 100 procentų. Deja, mes, suvokdami savo klientų socialinį jautrumą, padidinome kainas tik 22 procentais. Suvokite, ant kiek yra užsmaugti šie maitintojai“, – dalijosi prezidentė E. Turonienė.
Dabar siūloma lengvatinį 9 procentų PVM tarifą maitinimo įstaigoms taikyti neterminuotai. PVM lengvata galioja iki šių metų galo.
„Tai būtų logiškas toks sprendimas, vietoj to, kad čia kiekvienus metus pratęsinėti ir vėl grįžti prie to politinio diskurso, tokio karšto politinio debato, kuris neveda į niekur ir tą sektorių palieka tam tikrame neapibrėžtume kiekvienais metais. Žmonės turi planuotis, turi žinoti, kokioje teisinėje aplinkoje dirbs, kokioje mokestinėje aplinkoje dirbs“, – teigė Seimo narys (DP) Andrius Mazuronis.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (TS-LKD) Mindaugas Lingė šią situaciją vertina griežtai.
„Tai absoliučiai yra bandymas verslo lobistų prasitęsti ir padaryti tai, kas buvo lengvata padaryta – amžina privilegija“, – teigė jis.
Tačiau E. Turonienė situaciją apibūdina kitaip.
„Mes ne tik, kad ne lobstam, mes nykstame“, – teigė ji.
Vienintelis būdas ištraukti iš šešėlio
Yra žinoma, kad tokia lengvatinė praktika taikoma ne tik Lietuvoje. Anot Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, tai yra vienintelis būdas pasiekti svarbius tikslus.
„Tą padarė jau dabar ne 17, o 23 Europos šalys, su vienintele priežastimi ir tikslu – duoti smulkiam verslui dirbti, atsigauti po Kovido ir tai yra vienintelis būdas ištraukti iš šešėlio mažąjį verslą“, – teigė Evalda Šiškauskienė.
Tačiau, anot M. Lingės, lengvata buvo sukurta kaip laikina, skirta įveikti pandemijos iššūkius.
„Pandemija yra pasibaigusi, verslo rodikliai šio sektoriaus yra tikrai sugrįžę ir net viršijantys priešpandeminius rodiklius, tad jokių objektyvių motyvų, kodėl reikėtų taikyti ir daryti išskirtines sąlygas – nėra“, – teigė jis.
Padaugėtų bedarbių
Premjerė Ingrida Šimonytė yra teigusi, kad tokia lengvata valstybei kainuos apie 60 milijonų eurų. Anot Seimo nario A. Mazuronio, lengvatos atsisakymas gali sukelti tokių sunkumų, kurie galėtų kainuoti net ir daugiau.
„Žmonės tiesiog atsisakytų tų paslaugų ir tame sektoriuje susidurtų su tokiais sunkumais, kad atsirastų labai nemažai bedarbių, kurie galutiniame rezultate valstybei kainuotų galbūt daugiau nei tos lengvatos turėjimas“, – teigė jis.
Situaciją pakomentavo ir Seimo pirmininkė.
„Jau praėjusiais metais turėjome tą diskusiją. Aš laikiausi nuomonės, kad to pratęsimo iki rudens nereikėtų, kadangi vis tiek grįšime prie tos pačios diskusijos, su tais pačiais argumentais. Mano manymu, kadangi jau tada buvo sutarimas, kad tokios lengvatos tęsti nereikėtų, tai šį rudenį aš siūlau nedaryti tokios švilpiko dienos ir nekartoti lygiai tą patį, kas buvo praėjusiais metais“, – teigė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Situaciją vadina genocidu
Norą panaikinti šią lengvatą smulkusis verslas jau anksčiau yra vadinęs genocidu, tačiau M. Lingės teigimu, ši situacija smulkiajam verslui įtakos nedaro.
„Mažieji verslai, kurie nėra PVM mokėtojai – jiems nei šilta, nei šalta turėtų būti. Patys smulkiausieji, kurie nepasiekia dabar 45 tūkstančių, o po mokesčių, jeigu pertvarkos bus priimtos, ta riba bus padidinta iki 55 tūkstančių metinės apyvartos, tai jie nėra PVM mokėtojai ir jiems nėra aktualu, ir jie nepasinaudoja“, – teigė Seimo narys.
Nuspręsta, kad prie klausimo bus grįžta rudenį.
„Gaila, kad mano visą pasiruošimą su krūva statistikos, taip sakant, kol kas nurašėte perniek, bet, žinokite, rudenį ta statistika atrodys dar nepalankiau tiems siūlymams, kuriuos dabar jūs teikiate“, – Seime kalbėjo ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Visą reportažą galite žiūrėti LNK portale:
