A. Lukašenka penktadienį išsakė griežtą kritiką Maskvai dėl šios žingsnių dvišalių santykių srityje. RBC.ru primena, kokios per ilgą laiką susikaupusios priežastys sukėlė Baltarusijos prezidento nepasitenkinimą.
© AP/Scanpix

Baltarusijos prezidentas per savo spaudos konferenciją išsakė nemažai kritiškų pastabų Rusijos adresu. Jis apkaltino Maskvą pažeidus tarptautinius susitarimus, susijusius su pasienio zonų atkūrimu, nurodė iškelti baudžiamąją bylą prieš „Rosselchoznadzor“ vadovą Sergejų Dankvertą „už valstybei padarytą žalą“, taip pat pareiškė, kad Baltarusija gali apsieiti be Rusijos naftos.

Pasak baltarusių lyderio, įtampa dvišaliuose santykiuose kilo dėl to, kad „Rusijoje atsirado įtarimų, jog Baltarusija nori eiti į Vakarus“.

Kodėl Rusija stiprina sieną su Baltarusija?

Vasario 1 d. teisinės informacijos interneto portale buvo paskelbti trys FST direktoriaus Aleksandro Bortnikovo įsakymai dėl pasienio zonos įsteigimo Smolensko, Pskovo ir Briansko srityse prie sienos su Baltarusija. Šiose zonose atsiras įvažiavimo punktai ir įspėjamieji ženklai.

Pasak baltarusių lyderio, įtampa dvišaliuose santykiuose kilo dėl to, kad „Rusijoje atsirado įtarimų, jog Baltarusija nori eiti į Vakarus“.

Tokių zonų tarp šalių nebuvo nuo 1995 m., kai Rusija ir Baltarusija susijungė į sąjunginę valstybę. Dokumentuose nurodoma, kad pasienio zonos atsiras siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos sienų apsaugą.

FST šią iniciatyvą paskelbė siekdama užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams kirsti sieną, vasario 2 d. žurnalistams paaiškino Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Aleksandras Surikovas. Pasak jo, Rusijai sukėlė nerimą Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos sprendimas įvesti bevizį režimą 80-ies valstybių piliečiams.

Sprendimas įvesti bevizį režimą asmenims, per Minsko oro uostą atvykusiems į Baltarusiją turizmo tikslais ne ilgiau kaip penkioms dienoms, buvo paskelbtas šių metų sausio 9 d. O A. Bortnikovo įsakymas buvo pasirašytas praėjusių metų gruodžio 29 d. Pirmasis Dūmos komiteto NVS reikalais pirmininko pavaduotojas Konstantinas Zatulinas („Vieningoji Rusija“) pasakė RBC.ru, kad FST sprendimas visiškai pateisinamas: „O ko tikėjosi A. Lukašenka, įteisinęs bevizį režimą savo šalyje? Kad asmenys, kurie Rusijoje yra nepageidaujami, galėtų paprasčiausiai kirsti sieną automobiliu?“

Dūmos komiteto NVS reikalais vadovas, komunistas Leonidas Kalašnikovas atsinaujinusią pasienio patikrą taip pat susiejo su nacionaliniu saugumu.

Buvęs Federalinės migracijos tarnybos vadovas Viačeslavas Postavninas nurodė, kad pasienio zonoje gali būti tikrinami visų pravažiuojančiųjų dokumentai, tad sąjunginės valstybės piliečiams kertantiems sieną taip pat gali tekti rodyti dokumentus. Iki šiol toks reikalavimas nebuvo taikomas.

Problemos dėl kertamos Rusijos–Baltarusijos sienos prasidėjo 2014 metais po to, kai Rusija įvedė importinių produktų įvežimo apribojimus. Kadangi Minskas atsisakė priimti analogiškas priemones, uždraustos produkcijos tiekimas į Rusiją per Baltarusiją tapo pelningu verslu.

Pernai lapkritį Rusija sugriežtino pasienio kontrolę – visus sunkvežimius, įskaitant tranzitinius, imta tikrinti Rusijos pasienio kontrolės punktuose net ir po Baltarusijos pasieniečių atliktos patikros. Iki tol sunkvežimiai buvo tikrinami tik prie išorinės sąjunginės valstybės sienos.

2016 metų pabaigoje kilo problemų su trečiųjų šalių piliečiais: rugsėjį iš Baltarusijos į Rusiją per kontrolės punktą M1 trasoje nebuvo įleistas autobusas su turistais iš Austrijos, jiems teko vykti aplinkiniais keliais, rašė leidinys „Kommersant“.

Marija Zacharova
Marija Zacharova
© RIA/Scanpix

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova metų pabaigoje sakė, kad daug metų užsieniečiai laisvai kirsdavo sieną be pasų kontrolės, bet padėtis pasaulyje kardinaliai pasikeitė.

Dabar užsieniečiai gali įvažiuoti į Rusiją tik per specializuotus kontrolės punktus, nurodė M. Zacharova.

Už ką A. Lukašenka nori pasodinti Sergejų Dankvertą?

Viešas konfliktas tarp Baltarusijos prezidento ir „Rosselchoznadzor“ vadovo Sergejaus Dankverto prasidėjo 2016 m. pabaigoje.

Interviu RBC rusų valdininkas papasakojo, kad Baltarusijos produktų, dėl kurių kokybės S. Dankverto vadovaujamai įstaigai nuolat kyla klausimų, tiekėjai elgiasi nesąžiningai ir nori pasinaudoti situacija, kai Rusijos rinka uždaryta prekėms iš ES ir Ukrainos.

Praėjus kelioms dienoms A. Lukašenka viešai pakomentavo tokį pareiškimą.

„Net jei pas mus viskas bus normalu, tokie veikėjai, kaip S. Dankvertas ir panašūs, apspjaudys, apmeluos ir apdergs, kaip tai nutiko neseniai. Pasirodo, jam stringa mėsos kąsnis arba stiklinė pieno arba duonos riekė iš Baltarusijos, produkcija jam ne tokia. O vyriausybė tyli“, – pareiškė A. Lukašenka per gruodžio mėnesį įvykusį pasitarimą dėl Eurazijos ekonominės sąjungos Muitinės kodekso sutarties projekto.

„Net jei pas mus viskas bus normalu, tokie veikėjai, kaip S. Dankvertas ir panašūs, apspjaudys, apmeluos ir apdergs, kaip tai nutiko neseniai. Pasirodo, jam stringa mėsos kąsnis arba stiklinė pieno arba duonos riekė iš Baltarusijos, produkcija jam ne tokia. O vyriausybė tyli“, – pareiškė jis per gruodžio mėnesį įvykusį pasitarimą dėl Eurazijos ekonominės sąjungos Muitinės kodekso sutarties projekto.

Vasario 3 d. A. Lukašenka pareiškė, kad „Rosselchoznadzor“ daro žalą Baltarusijai, nes trukdo įvežti į Rusiją baltarusiškus produktus. Tą pačią dieną RBC pranešė, kad nuo vasario 6 d. „Rosselchoznadzor“ stabdo jautienos ir jos subproduktų tiekimą iš Minsko srities Baltarusijoje.

Kaip keičiasi Baltarusijos santykiai su Vakarais?

„Santykių paaštrėjimas vyksta dėl to, kad Rusijoje atsirado įtarimų, jog Baltarusija nori eiti į Vakarus... Tai aptarta pozicija, kuriai mane paskatino mano draugas V. Putinas“, – neseniai pasakė A. Lukašenka.

Pirmąsias sankcijas Baltarusijai už žmogaus teisių ir demokratinių procedūrų pažeidimus ES įvedė 1998 metais, tada vizų apribojimai buvo įvesti 131-am asmeniui iš Baltarusijos, įskaitant A. Lukašenką. Bet pastaraisiais metais Baltarusija iš lėto dreifavo link Europos Sąjungos. 2015 metais A. Lukašenka sutiko paleisti politinius kalinius.

Aleksandras Lukašenka
Aleksandras Lukašenka
© Reuters / Scanpix

2016 m. vasarį ES panaikino sankcijas prezidento, valdininkų ir bendrovių atžvilgiu. Ekonominės naudos sankcijų panaikinimas kol kas neatnešė, pareiškė A. Lukašenka.

Kol kas nepavyko galutinai susitarti ir dėl Tarptautinio valiutos fondo kredito. Metų pradžioje Minskas susitarė su Briuseliu dėl migrantų, tarp jų ir tokių, kurie bando patekti iš Rusijos į Lenkiją per Brestą, priėmimo centrų statybos. Europos Komisija centrų statybai skirs 7 mln. eurų.

Sustiprinti poziciją tarptautinėje arenoje Baltarusijai padėjo ir konfliktas Donbase. Nors oficialusis Minskas nepripažino Krymo Rusijos Federacijos sudėtyje, Baltarusijos sostinė tapo pagrindine tarptautinės grupės derybų Ukrainos klausimu aikštele. 2014 metais į Baltarusijos sostinę deryboms su Rusijos ir Ukrainos prezidentais pirmą kartą atvyko aukščiausia Europos Sąjungos vadovybė, o 2015 m. vasarį – Prancūzijos prezidentas Francois Hollandas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ir nors A. Lukašenka derybose dėl Ukrainos nedalyvavo, jis kaip šeimininkas pasitiko svečius.

„Juk aš jau nebesu paskutinis [Europos diktatorius]. Jūs ką tik pasakėte, kad yra už mane dar blogesnių diktatorių. Ar ne? Aš jau mažesnė blogybė?“ – ironizavo Baltarusijos prezidentas interviu „Bloomberg“ 2015 m. kovą.

„Juk aš jau nebesu paskutinis [Europos diktatorius]. Jūs ką tik pasakėte, kad yra už mane dar blogesnių diktatorių. Ar ne? Aš jau mažesnė blogybė?“ – ironizavo Baltarusijos prezidentas interviu „Bloomberg“ 2015 m. kovą.

Kas dabar vyksta su Baltarusijos ekonomika?

Baltarusijos ekonomika patiria užsitęsusią recesiją: „Belstat“ vertinimu, 2015 metais šalies BVP sumažėjo 3,8 proc., 2016 metais – 2,6 proc., o šiais metais augimas taip pat negarantuotas, sausio mėnesio apžvalgoje parašė Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai.

Baltarusija – vienintelė NVS šalis, kurios ekonomika 2017 m. susitrauks, mano „Moody’s Investors Service“ analitikai.

Padėtis su recesija šalyje „pakibo“, ir ją veikia ne tik išorinė konjunktūra ir naftos bei kalio chlorido (trąšos sudaro 12 proc. Baltarusijos eksporto) kainos, sako Baltarusijos ekonominio tyrimų ir mokymų centro (BEROC, bendras Stokholmo pereinamojo laikotarpio ekonomikų instituto ir Ekonominio švietimo ir tyrimų konsorciumo projektas) mokslinis darbuotojas Dmitrijus Krukas.

Jo vertinimu, pagrindinis krizės veiksnys pernai buvo „struktūrinis susitraukimas“: dauguma Baltarusijos įmonių dabartinėmis sąlygomis yra nekonkurencingos, dėl to joms tenka ne tik mažinti gamybą, bet ir apskritai nutraukti darbą.

Augti ekonomika pradės tik jei išorinė situacija pagerės ir sumažės struktūrinis susitraukimas, mano D. Krukas. Baltarusijos vyriausybė nusiteikusi daug optimistiškiau – prognozuoja, kad 2017 m. BVP augs 1,7 proc., pernai rudenį sakė ministras pirmininkas Andrejus Kobiakovas.

Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai mano, kad neišspręstas ginčas su Rusija naftos ir dujų klausimais perkelia į rizikos zoną Baltarusijos prekybą, kreditavimą, tranzitą ir socialinį stabilumą apskritai.

Įvertinti, kaip tai atsilieps įmonių gamybai, sudėtinga, nurodo D. Krukas, bet, jo vertinimu, stipriai sumažėjęs naftos iš Rusijos tiekimas gali nulemti vidaus tiekimo sumažėjimą ir kitose srityse, kurios nustatomos „direktyviniu“ būdu, taip pat lengvatų sumažėjimą. Kalbant apie prekybą, padėtis šioje srityje dėl ginčo su Rusija pablogės, bet ne kardinaliai, didelio masto grėsmės finansiniam stabilumui čia nėra, sako ekspertas. Šalies biudžetas išliks perteklinis – 2016 metais pajamos išlaidas viršijo 1 proc. BVP (Baltarusijos finansų ministerijos duomenimis).

„Visas biudžeto perteklius bus skirtas valstybės skolos mažinimui ir vyriausybės garantijų užtikrinimui“, – sakė finansų ministro pavaduotojas Jurijus Seliverstovas.

Pasiekti teigiamą biudžeto saldo Baltarusijai padėjo makroekonominių ir, kaip pasekmė, biudžeto parametrų pagerinimas praėjusių metų pabaigoje, 2017 m. vasario 2 d. apžvalgoje pažymėjo „Sberbank CIB“ analitikai. Jie tai sieja su tuo, kad Baltarusijos rublio kursas susilpnėjo Rusijos rublio atžvilgiu, ir su dėl to suaktyvėjusia prekyba tarp dviejų šalių ir pastebimu į eksportą orientuotų Baltarusijos pramonės šakų, pavyzdžiui, maisto pramonės, rodiklių augimu.

Rusijos banko duomenimis, Baltarusijos rublis per paskutinius metus (iki 2017 m. vasario 3 d.) Rusijos rublio atžvilgiu nuvertėjo 15 proc. „Sberbank CIB“ prognozuoja, kad Baltarusijos valiutos kursas ir toliau smuks Rusijos rublio atžvilgiu, ir tai padės biudžetui, kuris kenčia dėl sumažėjusių pajamų iš eksporto muitų.

Pagal oficialų planą, biudžeto perteklius 2017 m. turi sudaryti 1,5 proc. BVP, o pagal „Sberbank CIB“ analitikų prognozę – 0,8 proc.

Baltarusija
© Reuters/Scanpix

Biudžeto perteklius Baltarusijoje atspindi ne pajamų perteklių, o būtinybę griežtai mažinti išlaidas ir kaupti finansinį rezervą, nes išorinės skolos aptarnavimo kaina labai didelė. Pavyzdžiui, 2016 m. sausį-vasarį vyriausybė sumokėjo apie 2 mlrd. dolerių (apytikriai 1,86 mlrd. EUR) išorinės skolos ir kone trečdalis šių išmokų buvo finansuotas iš biudžeto pertekliaus, teigiama 2016 m. Pasaulinio banko apžvalgoje Baltarusijos ekonomikos klausimais.

Muito mokestis už naftos produktus, kuris į Baltarusijos biudžetą pervedamas pagal susitarimą su Rusija, nors ir laikomas pajamomis, bet yra iškart nukreipiamas išorės skolai padengti, todėl žiūrint iš ekonominės pusės, biudžeto pertekliaus nėra – tai, „apytikriai tariant, nulis“, - sako D. Krukas.

Biudžeto pertekliui, pasak jo, turi įtakos ir „nerašyta biudžeto taisyklė“, numatanti kapitalo išlaidų mažinimą – per paskutinius penkerius metus jos sumažėjo nuo 8 iki 3–4 proc. BVP.

Baltarusijoje aukšta infliacija: 2016 metų duomenimis, kainos išaugo 10,6 proc. (prieš metus buvo 12 proc.). Baltarusijos nacionalinis bankas išsikėlė tikslą sumažinti vartotojų kainų indeksą iki vienaženklio skaičiaus (9 proc.).

Reguliatorius deklaruoja „neutralią“ pinigų politiką, įspėdamas apie galimą ir riziką ją švelninant (devalvacija), ir pernelyg griežtinant (verslo iniciatyvų slopinimas ir sulėtėjęs ekonomikos augimas). Dabar refinansavimo lygis šalyje yra 17 proc., bet jei „sulėtės infliacijos procesai ir bus užtikrintas mokėjimų balanso stabilumas“, Nacionalinis bankas pasiruošęs sumažinti normą iki 14–16 proc.

Kaip į Baltarusijos prezidento išsišokimus reaguos Rusija?

Kremliaus spaudos tarnyba, viena vertus, pabrėžė, kad Maskvai labai svarbi Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės plėtra, kita vertus, priminė, kad Rusija ir toliau teikia didelio masto ekonominę ir politinę pagalbą Minskui.

Prezidento Vladimiro Putino administracija pareiškė, kad nuo 2011 iki 2015 metų Baltarusijai be muito mokesčių kasmet buvo tiekiama nuo 18 iki 23 mln. tonų naftos, ir dėl to Rusijos biudžetas gavo 22,3 mlrd. dolerių (apytikriai 20,82 mlrd. EUR) mažiau lėšų. Be to, iš Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo Baltarusijai buvo skirta kreditų už 2,5 mlrd. dolerių (apytikriai 2,33 mlrd. EUR).

Rusijos Federacijos Taryba sunerimo dėl A. Lukašenkos išsišokimų, bet pareiškė, kad Kremlius nesiims jokių griežtų atsakomųjų žingsnių. RBC šaltinis Federacijos taryboje tikisi, kad Rusijos ir Baltarusijos santykiai drastiškai nepablogės: „Manau, mes neleisime, kad taip nutiktų“.

Kaip RBC pasakė deputatas Konstantinas Zatulinas, „bandomasis laikotarpis“ Rusijos-Baltarusijos santykiuose prasidėjo 2014 metais, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o Baltarusijos vadovybė nusprendė, kad galima sustiprinti spaudimą Rusijai, „tuo pačiu išsireikalaujant sau ekonominių lengvatų“.

Parlamentaras priminė, kad A. Lukašenka nepripažino Krymo prijungimo prie Rusijos ir viešai yra pareiškęs apie „rusų pasaulio grėsmę“. Beje, mano deputatas, Baltarusijos vadovui tokiu būdu nepavyks įtikti Vakarų partneriams: „Vakarams jis niekada nebus priimtinas.“

Kaip RBC pasakė deputatas Konstantinas Zatulinas, „bandomasis laikotarpis“ Rusijos-Baltarusijos santykiuose prasidėjo 2014 metais, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o Baltarusijos vadovybė nusprendė, kad galima sustiprinti spaudimą Rusijai, „tuo pačiu išsireikalaujant sau ekonominių lengvatų“. Parlamentaras priminė, kad A. Lukašenka nepripažino Krymo prijungimo prie Rusijos ir viešai yra pareiškęs apie „rusų pasaulio grėsmę“. Beje, mano deputatas, Baltarusijos vadovui tokiu būdu nepavyks įtikti vakarų partneriams: „Vakarams jis niekada nebus priimtinas.“

NVS šalių instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Žarichinas sako, kad tarp A. Lukašenkos ir Kremliaus nėra jokio konflikto, o yra tik „kasmetinė Aleksandro Grigorjevičiaus pareiškimų dozė, kuri paprastai pasirodo prieš derybas dėl naftos ir dujų kainų Baltarusijai“.

Pasak jo, A. Lukašenkos pasisakymai yra „standartinis ėjimas“: „Jis pakursto Rusijos visuomenę, po to atvyksta į Rusiją ir išsireikalauja reikiamų kainų tiekiamai energijai, taip pat ir eilinio skolų restruktūrizavimo.“

Kada ir kodėl pablogėjo Maskvos ir Minsko santykiai

Prekybos konfliktas tarp Rusijos ir Baltarusijos kilo 2006 m., kai paaiškėjo, kad kaip baltarusiškas cukrus iš cukrinių runkelių į Rusiją buvo įvežamas cukranendrių cukrus iš Lotynų Amerikos. Cukrui, pagamintam Baltarusijoje iš importinės žaliavos, turėjo būti taikomas 340 dolerių (apytikriai 318,5 EUR) už toną muito mokestis. Rusija apribojo šio produkto įvežimą iš Baltarusijos vienu muitinės postu.

Reaguodamas į tai Minskas sustabdė alkoholio ir konditerinių gaminių iš Rusijos importą. 2007 m. pradžioje prekybos apribojimai buvo atšaukti.

2007 m. sausį Rusija įvedė muito mokestį į Baltarusiją tiekiamai naftai. Reaguodamas į tai Minskas įvedė muitą naftos tranzitui iš Rusijos. Tada Maskva nutraukė tiekimą. Po abiejų šalių prezidentų pokalbių telefonu, Baltarusija atšaukė tranzito apribojimus ir sutiko su Rusijos sąlygomis.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas ir vyriausiasis Rusijos sveikatos pareigūnas Genadijus Oniščenka 2009 m. birželio 6 d. paskelbė draudimą įvežti į šalį šimtų pavadinimų pieno gaminius, paaiškinęs šį žingsnį tuo, kad Baltarusija neįgyvendina pieno produktų techninio reglamento. Minskas į draudimą sureagavo sustiprindamas muito kontrolę. Baltarusiško pieno tiekimas į Rusiją atsinaujino tik antrą birželio pusę po derybų.

Genadijus Oniščenka.
Genadijus Oniščenka.
© RIA/Scanpix

2010 m. birželį Rusija sumažino dujų tiekimą į Baltarusiją dėl įsiskolinimo. Baltarusija skolą padengė iš kredito, kurį suteikė Azerbaidžanas.

2015 m. rugsėjį Vladimiras Putinas nurodė pasirašyti susitarimą dėl Rusijos oro bazės įsteigimo Baltarusijos teritorijoje. A. Lukašenka atsakė, kad ši tema nebuvo aptariama.

Vėliau A. Lukašenka sušvelnino savo poziciją ir pažadėjo aptarti klausimą su Rusijos vadovu dėl oro bazės įsteigimo. Kaip pranešė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, A. Lukašenka ir V. Putinas aptarė šią temą 2015 m. spalį. 2016 m. balandį Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, kad šis klausimas šiuo metu uždarytas.

2016 m. gegužės mėnesį tarp Baltarusijos ir Rusijos kilo nesklandumų dėl ne laiku ir ne iki galo atliktų mokėjimų už dujas, tiekiamas į Baltarusiją. 2016 m. birželį dviejų šalių prezidentai nurodė Energetikos ministerijų vadovams išspręsti ginčą dėl dujų kainų.

Spalio 10 d. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija sureguliavo klausimą. Nepaisant to, iki 2017 m. sausio skola už pristatytas dujas pasiekė 550 mln. dolerių (apytikriai 515 mln. EUR). 2016 m. rugpjūtį Rusija sumažino naftos tiekimą į Baltarusiją, po to oficialusis Minskas padidino tarifą naftos iš Rusijos tranzitui (vidutiniškai 20,5 proc.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Restoranai nerimauja dėl MMA didinimo (1)

Vyriausybės planai didinti minimalią mėnesinę algą ( MMA ) kelia nerimą maitinimo paslaugas...

Artėja antroji pakuotės brangimo banga (6)

Nuo metų pradžios kartono žaliava pabrango maždaug 20 proc., o vėliau - ir pakuotė. Spalį...

Vilniaus intensyvių gatvių sankirtoje apsunkintas eismas – iškrito konteineriai su vištomis (2)

Vilniuje, Geležinio Vilko- Ukmergės gatvių sankirtoje, iš sunkiasvorio automobilio ankstyvą...

C. Lagarde: lėtai įgyvendinant reformas, D. Trampui bus sunku pasiekti ekonomikos augimo tikslus (3)

Tarptautinio valiutos fondo ( TVF ) direktorė Christine Lagarde teigia, kad lėtai vykdomi...

Kolumbijos moterų kalėjime atidarytas restoranas

Istoriniame Karibų jūros Kartagenos uoste veikia išskirtinis restoranas – jame darbuojasi...

Top naujienos

Prorusiški separatistai rado naują taikinį: pasakoja kraupią istoriją apie Lietuvos karius (654)

Lietuvių kariai Ukrainoje išprievartavo mažametes mergaites, o vietos pareigūnams atsisakius...

Banko akibrokštas: liepia algą pervesti į jo sąskaitą, kitaip pakels palūkanas (156)

Bankų klientai turėtų labai atidžiai skaityti pasirašomų sutarčių sąlygas ir ne visada...

S. Skvernelis apie G. Palucko komentarus dėl Astravo AE: panašu į Kremliaus ruporą papildyta 09.21 (98)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad vieši Socialdemokratų partijos lyderio Gintauto Palucko...

Šokiruojantys pasakojimai iš Šiaurės Korėjos: egzekucijos, sekso vergovė ir kiti siaubai

Pabėgėlė iš Šiaurės Korėjos – 26 metų Hee Yeon Lim – sutiko papasakoti apie gimtojoje...

Partijų reitinge pirmauja konservatoriai (165)

Opoziciniai konservatoriai šiuo metu turi didžiausią visuomenės palaikymą, o valdantieji...

Ieškoma dingusi be žinios pavėžėjimo paslaugas teikianti Andžela Markevičienė (23)

Vilniaus policija ieško dingusios be žinios Andželos Markevičienės. Moteris rugsėjo 20 d....

Lietuvių verslumas stebina: įspėja, kas laukia norinčių neteisėtai užsidirbti (3)

Smėlis ir žvyras – plačiausiai paplitusios naudingosios iškasenos Lietuvoje. Taip pat ir labai...

Orai: pagaliau galėsime mėgautis rudeniu (13)

Antroje savaitės pusėje pamažu įvyks permainos. Ketvirtadienis dar nieko naujo neatneš, o nuo...

Vilniuje pabiro konteineriai su vištomis dėl įvykio apsunkintas eismas (48)

Vilniuje Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtoje iš sunkiasvorio automobilio iškrito...